Būsimasis prezidentas Lai Ching-te bus prisaikdintas pirmadienį, didėjant diplomatiniam ir kariniam spaudimui iš kaimyninės Kinijos, kuri teigia, kad demokratinė sala yra jos teritorijos dalis.
Tarp aštuonių inauguracijoje dalyvausiančių šalių vadovų yra Paragvajaus – vienintelio Taivano diplomatinio sąjungininko Pietų Amerikoje – prezidentas Santiago Pena, taip pat Maršalo Salų prezidentė Hilda Heine, Palau prezidentas Surangelas Whippsas jaunesnysis ir naujasis Tuvalu ministras pirmininkas Feleti Teo.
Iš viso ceremonijoje dalyvaus 51 aukšto lygio delegacija, įskaitant delegacijas iš JAV, Japonijos ir Kanados, kurios siekia parodyti paramą Taivano demokratijai.
Tik 12 šalių, įskaitant Vatikaną, diplomatiškai pripažįsta Taivaną, o Kinija atsisako bendrauti su Taivaną pripažįstančiomis vyriausybėmis.
Kadenciją baigiančios prezidentės Tsai Ing-wen aštuonerių metų valdymo laikotarpiu Pekinas perviliojo 10 likusių Taivano sąjungininkių, siekdamas daryti spaudimą salos vyriausybei, nepripažįstančiai Kinijos pretenzijų.
Pastaruosius ketverius metus ėjusį Tsai viceprezidento pareigas ir besilaikantį tos pačios pozicijos dėl Taivano suvereniteto Lai Pekinas pavadino „pavojingu separatistu“.
Praėjus dviem dienoms po jo pergalės sausio mėnesį vykusiuose rinkimuose, Ramiojo vandenyno salų valstybė Nauru paskelbė keičianti Taivano diplomatinį pripažinimą į Kinijos.
Nuo to laiko Taipėjus ėmėsi pastangų išlaikyti likusius savo sąjungininkus Ramiojo vandenyno regione, kur auga susirūpinimas dėl didėjančio Pekino poveikio ir plečiamų saugumo ryšių.
Paragvajaus prezidentas S. Pena, kuris praėjusiais metais lankėsi Taivane prieš savo inauguraciją, po oficialios kelionės į Vašingtoną šeštadienį išvyks į Taipėjų, ketvirtadienį AFP sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
Pirmasis valstybės vadovas, patvirtinęs savo dalyvavimą Lai inauguracijoje, S. Pena yra vienas iš aktyviausių Taivano rėmėjų, rugsėjo mėnesį raginęs vėl priimti Taivaną į Jungtines Tautas.
