Šalys savo bendrą poziciją pristatė ketvirtadienį paviešintame laiške Europos Komisijai. Laiškas pasiųstas likus mažiau nei mėnesiui iki Europos Parlamento rinkimų visose 27 ES šalyse. Manoma, kad per juos gerai pasirodys kraštutinių dešiniųjų prieš imigraciją nusiteikusios partijos.
Laišką pasirašė Austrija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Estija, Graikija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Nyderlandai, Lenkija ir Rumunija. Jame prašoma Europos Sąjungos vykdomosios valdžios „pasiūlyti naujų būdų ir sprendimų, kaip užkirsti kelią neteisėtai migracijai į Europą“.
Šios šalys nori, kad ES sugriežtintų nuo 2026 m. įsigaliosiantį prieglobsčio ir migracijos paktą, pagal kurį numatoma griežtesnė sienų kontrolė ir spartesnė prieglobsčio negavusių prašytojų deportacija.
15 šalių taip pat nori, kad būtų sukurti mechanizmai aptikti ir perimti migrantų laivus bei perkelti migrantus „į iš anksto nustatytą saugią vietą šalyje partnerėje, nepriklausančioje ES, kurioje būtų galima rasti ilgalaikių sprendimų šiems migrantams“.
Be to, jos nori, kad būtų lengviau išsiųsti prieglobsčio prašytojus į trečiąsias šalis, kol bus vertinami jų prašymai suteikti apsaugą. Kaip pavyzdį jos nurodo Italijos ir Albanijos susitarimą, pagal kurį tūkstančiai jūroje paimtų prieglobsčio prašytojų gali būti vežami į stovyklas ES nepriklausančioje Balkanų šalyje ir ten laukti, kol bus nagrinėjamos jų bylos.
Europos Komisija pareiškė, kad išnagrinės laišką, nors atstovė spaudai Anitta Hipper pridūrė, kad „visas mūsų darbas ir dėmesys dabar sutelktas į migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimą“.
Skirtumai nuo JK ir Ruandos modelio
ES įstatymai sako, kad žmonės, atvykstantys į bloką be dokumentų, gali būti išsiųsti į kitą šalį, kurioje galėtų prašyti prieglobsčio, jei ta šalis laikoma saugia ir prašytojas su ja tikrai susijęs. Ši sąlyga iš esmės skiriasi nuo Didžiosios Britanijos, išstojusios iš ES, sukurtos schemos, pagal kurią neteisėtai atvykusiems asmenims atimta teisė prašyti prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje ir jie išsiunčiami į Ruandą. Teisių grupės kaltina Afrikos šalį, prezidento Paulo Kagame geležiniu kumščiu valdomą nuo 1994 m. genocido, per kurį žuvo apie 800 tūkst. žmonių, triuškinant žodžio laisvę ir politinę opoziciją.
15 valstybių pareiškė norinčios, kad ES sudarytų susitarimus su trečiosiomis šalimis, per kurias eina pagrindiniai migracijos maršrutai, ir pavyzdžiu nurodo 2016 m. susitarimą su Turkija priimti pabėgėlius iš Sirijos.
Tačiau, pasak ekspertų, teisiniu požiūriu šie modeliai kelia daug klausimų ir reikalauja daug išteklių. Be to, pagal susitarimą su Italija Albanijoje steigiamų migrantų priėmimo centrų atidarymo data atidėta. O dėl birželio 6–9 d. vyksiančių Europos Parlamento rinkimų, po kurių bus sudaryta nauja Europos Komisija,15-os šalių pateiktus pasiūlymus turės svarstyti jau nauja Europos Komisija.
