Sakartvelo parlamentas antradienį per trečiąjį ir galutinį svarstymą priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą. Dabar jis bus perduotas prezidentei, manoma, kad ji vetuos įstatymą, kurį pasmerkė ES ir JAV. Tačiau Sakartvelo valdančioji partija turi pakankamai balsų parlamente, kad galėtų nepaisyti prezidentės veto.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis AFP sakė, kad įstatymo projektas „nesuderinamas su proeuropietiška šalies kryptimi“.
„Šiandien su Islandijos, Estijos ir Latvijos (užsienio reikalų) ministrais keliaujame į Sakartvelą pareikšti politikams savo susirūpinimą ir susitikti su pilietine visuomene, – sakė jis. – Raginame Sakartvelo vyriausybę atsiimti šį įstatymo projektą ir dar kartą patvirtinti savo įsipareigojimą integracijai į Europą“.
Lietuva ir kitos Baltijos valstybės Estija ir Latvija anksčiau priklausė Sovietų Sąjungai, o dabar yra Europos Sąjungos ir NATO narės. Jos yra atkaklios Sakartvelo siekio įstoti į ES ir NATO šalininkės, tačiau yra susirūpinusios dėl provakarietiškos Kaukazo šalies ateities. Kritikai kaltina valdančiąją „Sakartvelo svajonės“ partiją demokratijos ardymu.
Trečiadienį ministrai planuoja susitikti su įstatymui prieštaraujančia Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili, taip pat su parlamento vadovu ir užsienio reikalų ministru, sakė G. Landsbergis. Tikimasi, kad jie taip pat prisijungs prie tūkstančių žmonių, išėjusių į gatves protestuoti prieš įstatymą, sakė jis.
„Užsienio įtakos“ įstatymas yra nusižiūrėtas nuo Rusijos, ten persekiojamos „užsienio agentams“ priskirtos organizacijos ir asmenys. Pagal šį įstatymą Sakartvele nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, gaunančios daugiau nei 20 proc. finansavimo iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „siekiančios svetimos valdžios interesų“.
