Taip video laidai „ELTA zoomas“ sakė Europos Parlamento komunikacijos vadovas bei atstovas spaudai Jaume Duch. Be to, pasak jo, pagrindinis dalykas, kuris rūpi rinkėjams – taika bei demokratija ir iššūkiai joms.
Jis taip pat sutiko su tuo, kad šie rinkimai lems, kuriuo keliu pasuks sąjunga – tvirtėjimo bei išlikimo, ar subyrėjimo.
Vertindamas tikimybę, kad Lietuvoje ir kitose mūsų regiono šalyse rinkėjų aktyvumas gali būti rekordiškai žemas, J. Duch teigė suprantąs pagrindines to priežastis.
„Kartais mažosiose šalyse vyrauja nuomonė, kad taip, viską spręs didžiosios šalys, parlamentas yra parlamentas ir, žinoma, kad jame narių iš Vokietijos bus daugiau nei iš Lietuvos. Tačiau kiekvienas šių rūmų narys yra labai savarankiškas, turi labai daug galių ir gali daug padaryti. Galų gale kiekvienas narys turi vieną balso teisę. Tad, formuojant daugumą arba mažumą, svarbus kiekvienas narys.
Beje, noriu priminti, kad Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola yra kilusi iš mažiausios Europos Sąjungos narės – Maltos“, – Eltai sakė Europarlamento atstovas.
– Europos Parlamento (EP) rinkimai čia, Lietuvoje, yra trečiame ar ketvirtame dėmesio plane. Turbūt panašiai yra ir kai kuriose kitose Europos šalyse. Bet kas šiuo metu šiuose rinkimuose pastatyta ant kortos? Juk pabrėžiama, kad šie rinkimai iš tiesų yra labai svarbūs visai Europos Sąjungos (ES) ir net viso žemyno istorijos tėkmei.
– Žinoma. Taip, šie rinkimai bus labai svarbūs, galbūt svarbiausi iš visų EP rinkimų. Suprantu, kad Lietuvoje, kur vyksta prezidento rinkimai, daugiausiai dėmesio skiriama būtent jiems. Tačiau tiesa, kad šį kartą sprendimas, kurį balsuodami priims 27 ES valstybių gyventojai, turės įtakos ateinančių penkerių metų laikotarpiui. Mes žinome, kad ateinantys penkeri metai gali būti pakankamai sudėtingi.
Mes palaikome artimus ryšius su Lietuva, matome, kad pasaulio raida kai kuriuose regionuose yra neigiama, mes žinome, kad tarptautiniai ryšiai daugelyje tokių sričių, kaip prekyba, saugumas ir gynyba, tampa vis sudėtingesni. Per ateinančius penkerius metus Europos lygmeniu bus priimta daugybė svarbių sprendimų – kai kuriuos iš jų priims EP. Todėl svarbu, kad Lietuvos gyventojai tai žinotų ir dalyvautų renkant kito EP narius.
– Stebite visuomenės apklausų duomenis visose ES narėse. Kokias tendencijas pastebite? Ar egzistuoja kokia nors bendra nuostata šių rinkimų atžvilgiu? Pavyzdžiui, Lietuvoje rinkimai pirmą kartą istorijoje organizuojami atskirai ir įvyks kaip atskiri rinkimai, o dėl to nukentės rinkėjų aktyvumas. Tačiau apskritai didelė Lietuvos visuomenės dalis šio reikalo nelaiko svarbiu. Daugelis žmonių sako, kad viskas vyksta toli, Briuselyje, tai Briuselio elito reikalas, mūsų balsas nieko nereikš, kadangi viską už mažąsias šalis nuspręs didžiosios, Lietuva šioje situacijoje balso neturi. Ar taip yra visame Europos žemyne? Ar įžvelgiate kokių nors panašumų ir skirtumų tarp mažesnių, tarp didesnių šalių, tarp Rytų ir Vakarų Europos?
– Yra panašumų, bet yra ir skirtumų. Apklausų duomenimis, vienas iš panašumų, kurį galima matyti ne tik mažesnėse, bet ir didesnėse šalyse, yra tas, kad daugybė žmonių mums sako, jog juos domina tai, kas artimiausiais metais įvyks Europos lygmeniu ir kad juos domina galimybė dalyvauti Europos rinkimuose. Jų skaičius yra gerokai didesnis nei prieš penkerius metus. Galime matyti, kokį poveikį turėjo ES pritaikytos priemonės kovoti su COVID-19, kaip ES suvienijo valstybes nares padėti Ukrainai kovoti prieš Rusiją, kokiomis Bendrijai palankiomis sąlygomis buvo susitarta dėl „Brexito“ – visi šie dalykai padėjo užtikrinti geresnį matomumą ir sustiprino ES patikimumą. Galbūt dėl to dabar 70 proc. europiečių sako, kad juos domina Europos rinkimai, o 80 proc. gyventojų teigia, kad būtent dėl tarptautinio politinio konteksto šie rinkimai yra dar svarbesni.
Tačiau tiesa, kad kartais mažosiose šalyse vyrauja nuomonė, kad taip, viską spręs didžiosios šalys, parlamentas yra parlamentas ir, žinoma, kad jame narių iš Vokietijos bus daugiau nei iš Lietuvos. Tačiau kiekvienas šių rūmų narys yra savarankiškas, turi labai daug galių ir gali daug padaryti. Galų gale kiekvienas narys turi vieną balso teisę. Tad, formuojant daugumą arba mažumą, svarbus kiekvienas narys.
Beje, noriu priminti, kad EP pirmininkė Roberta Metsola yra kilusi iš mažiausios ES narės – Maltos.
– Ką galima būtų pasakyti apie rinkėjų aktyvumą Europos rinkimuose? Kadangi čia, Lietuvoje, deja, prognozuojama, kad rinkėjų aktyvumas bus žemas – kai kas sako, kad jis sieks 20 proc., dar kiti – kad 25. Sakyčiau optimistiškiausios prognozės būtų tokios, kad balsuoti atvyktų 30 ar 35 proc. rinkėjų. Ar svarbu, koks bus rinkėjų aktyvumas?
– Na, manau, kad tai yra svarbu, nes kuo daugiau žmonių ateis balsuoti, tuo stipresnė bus mūsų demokratija, tuo didesnis bus mūsų institucijos teisėtumas. Šiuo metu tiek ES viduje, tiek už jos ribų stebima neigiama tendencija, žmonės yra linkę balsuoti mažiau nei prieš kelerius metus – pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį Didžiojoje Britanijoje vyko savivaldos rinkimai, kuriuose balsavo mažiau nei 30 proc. rinkėjų, nors prieš 10 metų rinkėjų aktyvumas siekė 50 ar 60 proc. Tai kelia šiokį tokį nerimą, nes kalbame apie demokratijos kokybę ir būtent todėl yra svarbu balsuoti rinkimuose.
Pasaulyje yra milijonai žmonių, kurie norėtų balsuoti ir norėtų turėti galimybę dalyvauti laisvuose rinkimuose, o ne tokiuose, kokie prieš porą mėnesių įvyko Rusijoje. Tad balsuoti yra ne tik pareiga, bet ir privilegija. Mes turime dvigubą privilegiją, nes galime balsuoti ne tik mūsų nacionalinių institucijų rinkimuose Lietuvoje ar kitose šalyse, bet ir labai demokratiškai renkant bendrą 450 mln. gyventojų parlamentą, kuriame beveik kiekvieną dieną priimami labai svarbūs sprendimai. Daugelis jų, kuriuos kadaise kiekviena šalis priiminėdavo atskirai, dabar priimami bendrai, – tai reiškia, kad juos priima ir skirtingų valstybių narių ministrai, ir EP.
Būtent todėl ir manau, kad tai yra svarbu ir tikrai norėčiau paraginti Lietuvos piliečius balsuoti, nes galų gale kiekviena šalis mato, kas dedasi kitose šalyse, todėl visos valstybės turi laikytis solidarumo. Taip pat manau, kad kiekviena šalis turi parodyti, jog rimtai vertina tai, kad Europoje viską priimta daryti išvien.
– Ar norite pasakyti, kad, esant žemam rinkėjų aktyvumui – nebūtinai Lietuvoje, – dėl to galėtų nukentėti valstybės narės prestižas, šalies įvaizdis kitų ES valstybių narių akyse?
– Na, visų pirma, manau, kad balsuojančių skaičiaus vidurkis šį kartą turėtų būti didesnis. Dar 2019 m. Europos rinkimuose balsavo beveik 10 proc. daugiau rinkėjų nei pirmiau vykusiuose rinkimuose. Ir tai yra tiesa, kad apklausų rezultatai rodo, jog rinkėjų aktyvumas galbūt padidės dar kartą – galbūt ne dešimčia procentų, galbūt penkiais, bet padidės. Taip, suprantu, kad Lietuvoje, kur Europos rinkimai visuomet vyksta tais pačiais metais kaip ir prezidento rinkimai, tai turi įtakos ir rinkėjų aktyvumui, tačiau šį kartą balsuosime tik Europos rinkimuose. Tačiau gyventojams ir žiniasklaidai tai suteikia ir pranašumo, nes mažiausiai dvi savaites daugiausiai dėmesio galima skirti Europos rinkimams nušviesti. Taigi, žmonės neis balsuoti tik todėl, kad prie prezidento rinkimų balsadėžės yra dar viena dėžė – jie balsuos suprasdami, kad tai daryti yra svarbu. Ir taip, norėčiau būti piliečiu tokios šalies, kurioje gyventojai tikrai eina balsuoti.
– Tokiu būdu parodydami, jog tiki ES, palaiko ją ir jos veikloje?
– Tai susiję su demokratija bei sugebėjimu patiems priimti savo sprendimus. Per ateinančius penkerius metus EP bus priimta daugybė mums visiems svarbių teisės aktų dėl aplinkos apsaugos, klimato kaitos poveikio, pramoninės politikos, fiskalinės politikos, regionų, kuriems reikalingos lėšos iš turtingesnių ES sričių finansavimo, dėl migracijos, švietimo, „Erasmus“ programos studentams – sprendimus dėl visų šių dalykų priims šis parlamentas. Taigi, galų gale, tos pačios priežastys, dėl kurių derėtų tą patį mėnesį balsuoti ir nacionalinio parlamento, Seimo rinkimuose, galioja ir Europos rinkimuose.
– Balsuojant dėl nacionalinių klausimų, politikos gairių ir interesų, jos galioja labiau nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio ar daugelis būtų linkę manyti?
– Daugiau nei pusė sprendimų, kuriuos priima Lietuvos parlamentas ar bet kuris kitas nacionalinis parlamentas yra tiesioginė pasekmė kokio nors sprendimo, kuris pirmiau buvo priimtas EP. Daugelis nacionalinių parlamentų priimamų įstatymų tėra Europos teisės adaptacijos nacionalinėje teisės bazėje. Ateinančiais metais turėsime spręsti mūsų saugumo, gynybos politikos klausimus. Žinome, kas darosi su Rusija, žinome, kad Jungtinėse Valstijose lapkričio 4 dieną įvyks rinkimai ir priklausomai nuo to, kas juos laimės ir kokį kursą nugalėtojas pasirinks, mums gali tekti atsakomybė patiems pasirūpinti savo gynyba. Tai nėra vien teorinis klausimas, nes matome, kas dedasi su Rusija ir kas vyksta Ukrainoje, ir baiminamės, jog tai, kas vyksta Ukrainoje, jei nebūsime pasirengę, gali nutikti ir kitose šalyse. Todėl turime paimti atsakomybę už mus pačius į savo rankas.
Be to, turime pradėti rimtai kalbėti apie bloko plėtrą, prie jo prisijungiant trims buvusioms sovietų respublikoms – Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai, taip pat Vakarų Balkanų šalims.
Vėlgi daugelis šių sprendimų vienaip ar kitaip bus priimta EP lygmeniu, todėl viską, ką pasirinksime per ateinančius penkerius ar dešimtį metų, pasirinksime europiniu lygmeniu. Taigi, ar būtume Ispanijos, ar Lietuvos piliečiai, į Europos rinkimus turėtume žiūrėti rimtai.
– Kalbant apie politinį pragmatizmą, rinkėjų aktyvumą galima vertinti dvejopai. Viena vertus, jei rinkėjų aktyvumas yra mažas, radikaliosios paribio jėgos, ar jos būtų kairėje, ar dešinėje, gali pradėti garsiau kalbėti, kad „kolektyviniam“ Briuseliui trūksta teisėtumo, kad kolektyvinio Briuselio ir apskritai ES rinkimuose dalyvauja ir balsuoja tik mažas rinkėjų skaičius. Kuo rinkėjų aktyvumas didesnis, tuo mažiau vietos atsiranda šiai populistinei retorikai.
Kita vertus, mažesnis rinkėjų aktyvumas yra palankesnis vadinamosioms senosioms sisteminėms ir tradicinėms nacionalinėms jėgoms ir partijoms, turinčioms ištikimiausius ir vieningiausius rinkėjus – mūsų atveju, tarkime, socialdemokratams ar konservatoriams. Ką manote apie tokį dvilypumą?
– Manau, kad su tuo geriau neeksperimentuoti. Daugelį metų Europos rinkimai labiau domino tuos, kurie yra suinteresuoti Europos reikalais ir kuriems patiko būti ES nariais, o tie, kuriems tai nepatiko, galbūt rinkimuose ir nebalsuodavo. Tačiau dabar matome, kas dedasi su dezinformacijos kampanijomis ir kaip vyksta darbas dezinformacijos fronte, kuris buvo pradėtas dar prieš trejus ar ketverius metus ir kuris daugelyje mūsų valstybių narių palaipsniui ardo demokratiją bei supriešina mus politiniame gyvenime.
Todėl nesakysiu, kad gerai, nieko nedarykime – tegul balsuoja „protingieji“, o visiems kitiems geriau susilaikyti. Visų pirma, savaime suprantama, kiekvienas turi teisę turėti nuosavą ideologiją, tačiau pastaraisiais metais matome, kad aktyviausiai reiškiasi būtent paribio atstovai. Tie, kurie nukentėjo nuo dezinformacijos kampanijų, dezinformacijos karo. Todėl dabar labai svarbu, kad tie, kurie mano, kad turime rasti konstruktyvių sprendimų, nesvarbu, ar tokie asmenys būtų kairiųjų, ar dešiniųjų pažiūrų, bet tie, kurie nori konstruktyvių sprendimų, ir tie, kurie mano, kad dirbdami išvien galėsime pasiekti geresnių rezultatų nei veikdami atskirai arba priešindami vieni kitiems, eitų balsuoti. Kaip sakome mūsų komunikacijos kampanijoje – jei nebalsuosite, už jus nuspręs kiti.
– Beje, kalbant apie nuotaikas visame žemyne, kas kelia didžiausią nerimą? Kokią pagrindinę problemą iškelia Europos rinkimuose balsuoti ketinantys rinkėjai? Ar tai migracija?
– Ne, tai taika ir demokratija. Ir tai yra labai svarbu, nes prieš penkerius metus apie taiką ir demokratiją niekas nekalbėjo – svarbiausia buvo klimato kaita, ekonomika, darbo vietos ir, taip, kai kuriose šalyse – migracija. Dabar svarbiausia yra tai, kaip žemyne apsaugosime taiką ir demokratiją. Svarbu ir sveikata – galime matyti COVID-19 pasekmes. Migracija yra šeštoje ar septintoje Europos prioritetinių sričių sąrašo vietoje – tai reiškia, kad kartais politikai jai teikia daugiau dėmesio nei eiliniai piliečiai.
– Apibendrinant – ar sutiktumėte su teiginiu, kad šiuose EP rinkimuose bus sprendžiama, ar ES išliks, sutvirtės, ar priešingai – sąjunga galutinai priartės prie subyrėjimo bedugnės, apie kurią neseniai perspėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas?
– Šiemet visame pasaulyje įvyks daugybė rinkimų. Balsuos beveik pusė planetos gyventojų. Ne visi iš jų turės galimybę balsuoti laisvai, tačiau rinkimų bus daug. Nekalbant apie nacionalinius rinkimus, mūsų ateitį daugiau ar mažiau lems dveji iš jų – dveji rinkimai, kurie lems, kaip gyvensime ateinančiais penkeriais ar dešimt metų, bus rinkimai Amerikoje ir Europos rinkimai. Tačiau savaime suprantama, kad Amerikos rinkimuose tesame žiūrovai ir viso labo galime laukti jų rezultatų.
Tuo metu Europos rinkimuose esame veikėjai. Galime visi kartu nulemti šių Europos rinkimų baigtį. Ir taip, priklausomai nuo jų rezultatų, mūsų gyvenimas ateinančiais metais gali būti sudėtingesnis arba priešingai – viskas priklausys nuo to, kaip mums ateinančiais metais seksis spręsti tiek sąjungos, tiek mūsų šalių ir jų piliečių problemas ir sunkumus.
