Vašingtonas Iranui ir jo parankiniams yra įvedęs griežtų sankcijų, kuriomis siekiama užgniaužti finansinius srautus, jo teigimu naudojamus nestabilumui Vidurio Rytuose kurstyti.
Pajamomis už Rytų Azijoje parduotą naftą Teheranas finansuodavo savo ginkluotus parankinius, įskaitant Palestinos teroristinę grupuotę „Hamas“ ir Jemeno hučius, nurodė nežinomu panoręs likti pareigūnas.
Nafta pas pirkėjus šiame regione keliauja Singapūro ir Malaizijos vandenimis, pasakė jis.
„Kad galėtų transportuoti savo naftą, Iranas... pasitelkė Malaizijoje esančius paslaugų teikėjus. Mes norime apie tai su malaiziečiais pasikalbėti akis į akį“, – pridūrė oficialus asmuo.
„Sustabdžius šių naftos siuntų gabenimą, Irano galimybėms finansuoti šiuos visame pasaulyje rengiamus išpuolius, įskaitant šiuo metu komercinei laivybai grėsmę keliančias hučių atakas, bus suduotas reikšmingas smūgis.“
JAV iždas bendradarbiaus su Singapūro ir Malaizijos laivybos įmonėmis ir bankų vadovais, kad užkirstų kelią šiai prekybai, pridūrė pareigūnas.
Be to, Vašingtonas nori „neleisti, kad Malaizija taptų viena iš tų jurisdikcijų, kuriose „Hamas“ įsivaizduoja galinti kaupti ir laisvai pervedinėti lėšas“, – pasakė pareigūnas.
JAV iždo sekretorė Janet Yellen praėjusį mėnesį sakė, kad Vašingtonas stengiasi apriboti Irano galimybes eksportuoti naftą, pridurdama, kad galbūt „padaryti galėtume ir daugiau“.
Oficialiais Izraelio duomenimis grindžiamu naujienų agentūros AFP skaičiavimu, per precedento neturintį spalio 7 d. „Hamas“ išpuolį Izraelyje žuvo mažiausiai 1 170 žmonių, pagrinde civilių.
Prisiekęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo atsakomąją karinę operaciją, per kurią, „Hamas“ valdomos teritorijos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, Gazoje jau žuvo mažiausiai 34 789 žmonės, dauguma jų – moterys ir vaikai.
