„Gyvųjų marše“ jie kartu su 50 Šoa išgyvenusių žmonių ėjo 3,2 km atstumą nuo Aušvico iki Birkenau. Aušvico koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos koncentracijos ir naikinimo stovykla.
Startą žygiui, kuris vedė ir per vartus su cinišku užrašu „Darbas išlaisvina“, davė šofaras, ritualinis muzikos instrumentas. Atminimo renginyje dalyvavo ir žmonės, išgyvenę 1 200 gyvybių pareikalavusias žudynes Izraelyje, kurias spalio 7 d. surengė „Hamas“ ir kitų ekstremistinių grupuočių teroristai.
„Gyvųjų maršas“ šiais metais buvo skirtas žydams iš Vengrijos, kurių sistemingą naikinimą naciai pradėjo prieš 80 metų. Anot duomenų, nuo 1944 m. balandžio pabaigos iki rugpjūčio į Aušvicą buvo atvežta 430 000 žydų iš Vengrijos. Daugiau kaip 75 proc. jų čia buvo nužudyti.
Aušvico pavadinimas pasaulyje yra tapęs Holokausto ir blogio sinonimu. Vien tik čia naciai nužudė daugiau kaip milijoną žmonių, daugiausiai – žydų. Visoje Europoje jie per Šoa nužudė apie 6 mln. žydų.
