Balsavimas dėl 95 mlrd. JAV dolerių vertės užsienio paramos ir ginkluotės įstatymo projekto turėtų prasidėti 13 val. Vašingtono laiku (20 val. Lietuvos laiku). Atstovų rūmų pirmininkui respublikonui Mike‘ui Johnsonui reikės Demokratų partijos narių balsų, kad šie įstatymai būtų priimti.
Teisės aktai buvo parengti po mėnesius trukusių aršių derybų, spaudimo iš JAV partnerių ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimų padėti jo šaliai.
M. Johnsono pirmtakas, respublikonas Kevinas McCarthy, 2023 m. rudenį neteko Atstovų rūmų pirmininko posto po nepavykusio balsavimo dėl biudžeto išlaidų. Nuo tada tarp Respublikonų ir Demokratų partijų tęsiasi kivirčai dėl paramos Ukrainai finansavimo.
JAV yra pagrindinė Ukrainos rėmėja ginklais pastarajai ginantis nuo Rusijos agresijos. Tačiau JAV Kongresas didelio paramos paketo savo sąjungininkei nepatvirtina jau beveik pusantrų metų. Pagrindinė to priežastis – nesutarimai tarp abiejų partijų.
Prezidentas Joe Bidenas ir demokratų nariai Kongrese seniai siekia patvirtinti naujo paramos ginklais paketą. Tačiau kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo įtakoje esantys respublikonai nenori, kad Ukrainai būtų skirtas finansavimas.
Dėl Ukrainos karo reikmių finansavimo ginčijamasi artėjant JAV prezidento rinkimams, kurie įvyks lapkritį, o juose dar kartą susirungti turėtų J. Bidenas ir D. Trumpas.
Ilgai dvejojęs, Atstovų rūmų pirmininkas M. Johnsonas galiausiai parėmė 61 mlrd. JAV dolerių vertės pagalbos paketą Ukrainai, kurį sudaro ekonominė parama ir ginkluotė.
„Paprastai tariant, geriau siųsčiau šovinius Ukrainai, nei amerikiečius vaikinus“, – pareiškė jis.
Įstatymas taip pat leistų JAV prezidentui konfiskuoti ir parduoti Rusijos turtą, ir perduoti gautas lėšas Ukrainai, kad būtų finansuojamas jos atstatymas. Tokiam žingsniui pritartų ir kitos Didžiojo septyneto (G7) šalys.
Tuo metu 13 mlrd. JAV dolerių būta skirta JAV istoriniam partneriui Izraeliui, kovojančiam prieš „Hamas“ Gazos Ruože. Pinigai daugiausiai būtų panaudoti stiprinant Izraelio oro gynybos sistemą „Iron Dome“.
9 mlrd. JAV dolerių tektų humanitarinei pagalbai Gazos Ruože ir kitur pasaulyje.
8 mlrd. JAV dolerių būtų skiriami pasipriešinti Kinijai investuojant į povandeninę infrastruktūrą ir stiprinant konkurenciją su Pekinu vykdant projektus besivystančiose šalyse.
Keli mlrd. JAV dolerių tektų ir Taivanui. Už šias lėšas būtų įsigyjama ginklų.
Be to, įstatymo nuostatos reikalautų socialinį tinklą „TikTok“ atskirti nuo Kinijos patronuojančios bendrovės „ByteDance“ arba jis būtų uždraustas JAV, kur yra 170 mln. jo vartotojų.
