Vyriausybė taip pat tam prieštarauja. Iniciatyvą prisidėti prie grupės pateikė žalieji. Tačiau konservatyvios Šveicarijos partijos mano, kad toks žingsnis būtų nesuderinamas su tradiciniu šalies neutralumu užsienio politikos klausimais.
Jie teigia, kad Šveicarija siūlo tarpininkavimo paslaugas tarp šalių, nepalaikančių diplomatinių santykių, pavyzdžiui, Irano ir JAV. Šios pastangos būtų apsunkintos, jei Šveicarija dalyvautų tokioje darbo grupėje, sakė Laisvųjų demokratų partijos (FDP) narys Hansas-Peteris Portmannas. „Nenorime būti politiškai įtraukti į šią instituciją“, – sakė jis.
Šveicarijos vyriausybė prieš metus atmetė Didžiojo septyneto (G7) šalių kvietimą prisijungti prie darbo grupės. Šalys, įskaitant JAV, Kanadą, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Japoniją ir Australiją, bendradarbiauja siekdamos susekti Rusijos oligarchų pinigus ir garantuoti, kad nebūtų apeinamos ekonominės sankcijos.
Rusijai daugiau nei prieš dvejus metus užpuolus Ukrainą, Šveicarijoje buvo užblokuotas beveik 8 mlrd. Šveicarijos frankų (8,7 mlrd. JAV dolerių) vertės Rusijos turtas. Kitos šalys įtaria, kad Šveicarijoje, reputaciją pelniusiame tarptautinės bankininkystės centre, laikoma kur kas daugiau Rusijos pinigų.
