Pastaraisiais metais Skandinavijos šalyje smurto banga smarkiai išaugo, nes nusikalstamos gaujos kovoja dėl narkotikų rinkų kontrolės, o sprogimai ir susišaudymai fiksuojami kas savaitę.
Gaujos dažnai verbuoja jaunus paauglius smurtui vykdyti, nes jiems netaikoma baudžiamoji atsakomybė, o kai kurie nusikaltėliai yra vos 12 metų amžiaus.
Ketvirtadienio vakarą Skarholmeno priemiestyje, esančiame į pietus nuo sostinės, turėjo apsilankyti Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir opozicijos lyderė Magdalena Andersson.
Pastaraisiais mėnesiais šioje vietovėje įvyko kelios šaudynės.
„Sistemai grėsmę keliantis nusikalstamumas, kurį dabar patiria mūsų šalis, turi žiaurių pasekmių visai mūsų laisvai ir atvirai visuomenei“, – ketvirtadienį socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtame pranešime rašė U. Kristerssonas.
„Žmonėms, turintiems smurtinių ketinimų, neturėtų būti leidžiama įbauginti sąžiningus piliečius ir priversti juos tylėti. Gaujos, pasižyminčios visišku negailestingumu, nesustos, kol mes jų nesustabdysime“, – sakė jis.
Prieš imigraciją nusistačiusios Švedijos demokratų partijos vadovas Jimmie Akessonas sakė, kad „nepakanka skambių frazių, Švedijai laikas paskelbti visuotinį karą kiekvienam šių nusikalstamų gaujų nariui“.
39 metų tėvas, žiniasklaidos pranešimuose įvardytas kaip Mikaelis, buvo pašautas į galvą sūnaus akivaizdoje ankstyvą trečiadienio vakarą, kai jie dviračiu važiavo į baseiną.
Pasak policijos, jis mirė anksti ketvirtadienį.
Kelios žiniasklaidos priemonės, įskaitant televizijos tinklą TV4 ir bulvarinius laikraščius „Expressen“ bei „Aftonbladet“, teigė, kad jis buvo nušautas, nes pasipriešino gaujai.
Policija šių pranešimų nepatvirtino.
„Jam nepatiko neteisybė. Tai jam kainavo gyvybę, – „Expressen“ sakė jo sesuo, nenurodžiusi savo vardo. – Jis buvo jautrus, jam nepatiko skaityti apie visus susišaudymus“, – sakė ji.
Dėl nužudymo nebuvo atlikta jokių suėmimų.
Remiantis policijos statistiniais duomenimis, praėjusiais metais užregistruoti 363 šaudymai, per kuriuos žuvo 53 žmonės, ir 149 sprogdinimai.
Daugiau kaip 25 metus Skarholmene gyvenanti moteris naujienų agentūrai TT pasakojo, kad dabar bijo išeiti į lauką sutemus.
„Tai labai liūdna. Tu išsigąsti, tiesiog norisi likti namuose. Nedrįsti išeiti į lauką“, – pasakojo ji.
Trečiadienio šaudymas įvyko Švedijos parlamentui priėmus naują įstatymą, kuriuo policijai suteikiami įgaliojimai nustatyti zonas, kuriose ji gali apieškoti žmones ar jų transporto priemones, net jei jie nėra įtariami konkrečiais nusikaltimais.
Naujasis įstatymas įsigalios balandžio 25 d.
Pasiūlymas buvo vertinamas prieštaringai, kritikai teigė, kad jis prieštarauja teisinės valstybės principams ir gali sukelti diskriminaciją.
