Apie atakos grėsmę ir „Islamo valstybės“ smogikų planus įspėtas Vladimiras Putinas atsimušinėja prieš amerikiečius ir britus, tarptautiniu mastu skleidžia propagandinę liniją, kad išpuolis neva susijęs su Ukraina, tačiau vien tuo neapsiriboja – pačioje Rusijoje po atakos, per kurią buvo nužudyti 143 žmonės, geležinis kumštis gniaužiamas dar labiau.
Kaip rašė „Politico“, V.Putino nesugebėjimas užkirsti kelio smogikų atakai virto gniuždančiu smūgiu Rusijos imigrantams ir etninėms mažumoms. Jeigu viešai Rusija kaltina JAV, britus, Ukrainą, tai viduje įvardijami visai kiti taikiniai – jais tapo migrantai iš vidurinės Azijos ir ne baltųjų rasės rusai.
Nuo kovo 22 dieną „Crocus City Hall“ atakos Rusijos policija keliuose miestuose vykdo intensyvius reidus migrantų apgyvendintuose rajonuose, bendrabučiuose. Gatvėse apieškomi kitų rasių žmonės.
Kovo pabaigoje savo darbovietėje, esančioje 60 kilometrų nuo Maskvos, sulaikyta apie 40 imigrantų. Kremliaus nurodymu teisėsauga vykdė didžiules operacijas, tarp kurių – masinės paieškos ir skubus sulaikymas asmenų, kaltinimu pažeidus migracijos įstatymus. To rezultatas – iš Rusijos nuspręsta deportuoti 466 asmenis.
Centrinės Azijos valstybių – Tadžikistanas, Uzbekistanas ir Kirgizija – Rusijoje esantiems savo piliečiams rekomendavo nedalyvauti masiniuose susibūrimuose ir likti namuose.
Griežtas Kremliaus kumštis nukreiptas ne tik į migrantus – jį greitai pajuto ir čiabuviai.
„Vietinės tautos labai pajuto ksenofobijos bangą“, – „Politico“ sakė Rusijos čiabuvių fondo prezidentė Viktorija Maladajeva.
Šiuo atveju čiabuviai – tūkstančius metų Rusijos teritorijoje gyvenančios ne slaviškos tautos.
„Žmonės bijo išeiti iš namų, jie keliauja taksi, kai kurie atšaukia darbus savaitei ir lieka namuose, kiti rankose visada laiko telefonus“, – teigė ji.
Rusijos azijiečių organizacija skelbė, kad Maskvos metro moterį iš Jakutijos užpuolė rusų nacionalistai. Pastarieji demonstravo nacių saliutą ir šaukė: „Rusija – rusams. Maskva – maskviečiams.“
V.Maladajeva pasakojo, kad žmonės sulaukia grasinimų ir internete – jiems aiškinama, kad šie „turi sugrįžti ten, iš kur atvyko.“
Dalis jos fondo narių jau svarsto išvykti į Centrinės Azijos valstybes.
Kaip rašo „Politico“, V.Putinas – kaip ir visuomet – atsitraukė nuo diskusijų šia tema, taip siekdamas save parodyti, kaip visoms 195 Rusijos etninėms grupėms atstovaujantį lyderį. Tai V.Putinas yra išsakęs ir savo kalbose. 2015-aisiais per mekos Maskvoje atidarymą jis pabrėžė, kad „Rusija visada buvo multikultūrinė“ ir kad „buvo taip sukurta“.
Po invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį V.Putinas multikultūrinę idėją pasitelkė kaip savo propagandos dalį.
„Aš esu rusas, bet kai matau tokį heroizmą, noriu pasakyti: aš kaukazietis, aš dagestanietis, aš čečėnas, aš ingušas, rusas, totorius, žydas, osetinas, mordovas“, – patosiškai tada žėrė V.Putinas.
Tačiau, kaip pastebi „Politico“, realybė yra paprasta – prieš migrantus nukreiptos operacijos pradėtos vykdyti gavus nurodymą iš viršūnių.
Štai kovo 26 dieną Rusijos prokuroras generolas Igoris Krasnovas V.Putinui be jokių įrodymų pranešė, kad per 2023 metus migrantų nusikaltimų skaičius paaugo 75 procentais.
Šis visiškai Rusijos vidaus reikalų ministerijos skelbiamai informacijai prieštaraujantis pareiškimas gerai iliustruoja, kokį kampaniją prieš migrantus vykdo Rusija. Pasak rusų vidaus reikalų ministerijos metinės statistikos, 2023 metais migrantų įvykdytų nusikaltimų skaičius sumažėjo 9 procentais.
„Politico“ kreipėsi į Rusijos valdžios institucijos su prašymu pakomentuoti statistiką ir situaciją dėl migrantų, tačiau atsakymų nesulaukė.
Kremliaus veiksmai dėl imigrantų po atakos tapo kibirkštimi, įplieskusią tarp rusų neapykantą ir diskriminaciją visiems ne slavams. „Politico“ peržiūrėti duomenys rodo, kad Rusijoje ne slavai ne tik persekiojami, bet ir puolami.
„Politico“ viena moteris, kurios vardas pakeistas jos prašymu, pasakojo, kaip ji užkirto kelią rimtam incidentui. Ji pasakojo, kad Maskvoje vienas vyras, kilęs iš centrinės Azijos, buvo užpultas savo automobilyje. Šiam sustojus prieš raudoną šviesoforo signalą jo automobilio duris ėmė spardyti rusas. Vairuotojui nuleidus langą, rusas šiam papurškė pipirinių dujų. Netrukus prasidėjo muštynės.
Moteris pasakojo, kad rusas dėvėjo nacionalistams įprastus drabužius – kerzus, pūstą striukę. Šis muštis nustojo, kai ji pagrasino iškviesianti policiją.
Tai – tik keletas pavyzdžių iš to, kas vyksta Rusijoje. Pasak „Politico“, plintanti neapykanta kelia nerimą visoms ne slavų bendruomenėms.
„Nerimas ir baimė ima viršų. Žmonės nežino, ką daryti, ar tai rimta grėsmė, o gal viskas praeis“, – kalbėjo psichologė ir labdaros ne baltaodėms moterims direktorė Marina Obmolova. Ši labdara turi ir specialią telefono liniją.
„Per pirmąsias dienas po „Crocus“ atakos atsirado daugiau pareiškimų nei įprasta. Jie buvo susiję ne tik su psichologinės pagalbos prašymais, bet ir konsultacijomis su teisininkais dėl rizikų ir ar reikėtų palikti Rusiją“, – pridūrė ji.
Parengta pagal „Politico“ informaciją.
