Pasienio regione Primorsko krašte padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka nustelbia vietinių gyventojų, praneša Japonijos dienraštis „Nikkei“.
Šis regionas, kurį 1860 m. Čingų dinastija perleido Rusijai, tapo Kinijos nacionalistų interesų objektu. Praėjusiais metais vyriausybė nurodė, kad į šalies žemėlapius turėtų būti įtrauktas Haishenwai – kiniškas Vladivostoko – ir dar septynių tolimųjų Rusijos rytų vietovių kiniški pavadinimai.
Kaip ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, teigiantis, kad Ukraina visada buvo rusų tautos dalis, Kinijos lyderis Xi Jinpingas savo darbotvarkėje, skirtoje „didžiajam kinų tautos atjauninimui“, svarbią vietą užima kažkada prarastų teritorijų atkūrimas.
Kinija yra pažadėjusi kada nors į savo sudėtį įtraukti ir Taivaną. Ji taip pat pretenduoja į didžiąją dalį Pietų Kinijos jūros, kurioje Pekinas, remdamasis savo „istorinėmis teisėmis“, grumiasi su Filipinais ir kitais kaimynais.
Dėl niūrių ekonominių perspektyvų Hegange, buvusiame Kinijos šiaurės rytuose esančiame anglių mieste, netrukus dar daugiau Kinijos ūkininkų gali išvykti į Rusiją, pranešė „Nikkei“.
„Geltonasis pavojus“ Rusijos Tolimuosiuose Rytuose nėra naujiena. Jis egzistavo dešimtmečius, jei ne šimtmečius, dėl didžiulio gyventojų skaičiaus disbalanso abiejose sienos pusėse“, – „Newsweek“ aiškino Stimsono centro Kinijos programos direktorė Yun Sun.
„Nerimą kelia tai, kad Kinijos gyventojų antplūdis kels iššūkį Rusijos kontrolei. Nemanau, kad dėl suvereniteto klausimo vis dar galima derėtis, tačiau keblus klausimas bus, kaip valdyti kinų ūkininkus vietoje“, – pridūrė ji.
2021 m. žurnale „The American Journal of Economics and Sociology“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad kai kuriais atvejais kinų ūkių buvimas ir pardavimai kinų valdomoms įmonėms padidino vietos ūkininkų pajamas.
Tyrime taip pat teigiama, kad „tie patys veiksniai dėl padidėjusios konkurencijos didina žemės kainas, mažina rusų darbininkų darbo užmokestį ir Rusijos ūkiuose dirbančių šeimos narių skaičių, didina visą darbo dieną dirbančių ūkio darbuotojų skaičių, mažina kukurūzų ir kviečių derlių ir didina bulvių ir ryžių derlių.“
Būtent prekyba su Kinija labiausiai padėjo palaikyti Rusijos ekonomiką invazijai Ukrainoje prasidėjus, kai Vakarai Maskvai smogė sankcijomis. Nors tai leido Rusijai paneigti pesimistiškiausias prognozes dėl jos ekonomikos, šalis tapo labiau priklausoma nuo Kinijos valiutos juanio nei bet kada anksčiau.
Pirmąjį 2023 m. pusmetį Rusija juaniu atsiskaitė trimis ketvirtadaliais prekybos apyvartos su Kinija ir ketvirtadaliu sandorių su kitomis šalimis, pranešė Rusijos ekonomikos ministerija.
Kovo 29 d. paskelbtoje metinėje ataskaitoje Rusijos centrinis bankas teigė, kad neturi gerų alternatyvų juaniui, kai kalbama apie tarptautines atsargas, teigiama „Bloomberg“ pranešime.
„Šių valiutų kursai yra labai nepastovūs, rinkose yra mažas likvidumas, o daugelyje tokių šalių taikomi kapitalo judėjimo apribojimai, kurie trukdo jas naudoti“, – teigiama ataskaitoje.
Tuo metu analitikė Y. Sun nurodė, kad juanio naudojimas sandoriams padėjo Rusijai ir Kinijai sušvelninti sankcijų poveikį ir leido šalims išbandyti SWIFT alternatyvią finansinių mokėjimų sistemą.
Dėl Rusijos priklausomybės nuo juanio „jaunesnysis partneris“ V. Putinas atsiduria keblioje padėtyje, jei tarp abiejų šalių kiltų diplomatinė įtampa ar prekybiniai ginčai, ir yra labiau priklausomas nuo ekonominių iššūkių, su kuriais susiduria antroji pagal dydį pasaulio ekonomika.
Dėl priklausomybės nuo Pekino Maskva taip pat yra pažeidžiama trečiųjų šalių spaudimo. Pavyzdžiui, Rusijos įmonės, turinčios verslo interesų Kinijoje, pranešė apie mokėjimų sutrikimus po to, kai Vašingtonas įvedė antrines sankcijas, nukreiptas prieš bankus, kurie padeda į Rusiją pervežti uždraustas prekes.
