Jungtinių Tautų duomenimis, per 100 dienų trukusį etninį pogromą, kurį inicijavo tuometinis Ruandos hutų ekstremistų režimas, buvo nužudyta apie 800 000 žmonių, daugiausia tutsių mažumos atstovų.
HRW pareiškime teigiama, kad „nuo to laiko baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta nemažai už genocidą atsakingų asmenų, įskaitant buvusius aukšto rango vyriausybės pareigūnus ir kitus svarbius žudynių vykdytojus“.
Tačiau HRW pridūrė, kad „pastaraisiais metais keli aukšto lygio įtariami genocido organizatoriai mirė arba, vieno įtariamojo atveju, buvo pripažinti neveiksniais, todėl būtina spartinti teisingumo vykdymą“.
Birželio mėnesį JT teismas Hagoje paskelbė, kad įtariamas genocido finansuotojas, kuriam šiuo metu yra daugiau kaip 80 metų, negali būti teisiamas dėl pablogėjusios psichinės būklės.
Lapkritį tarptautiniai prokurorai nustatė, kad Aloysas Ndimbati, vienas iš paskutinių pabėgusių asmenų, kurie buvo įtariami prisidėję prie žudynių, iš tikrųjų mirė Ruandoje 1997 metais. Dar du svarbūs įtariamieji genocidu vis dar slapstosi.
Savaitę truksiantis minėjimas
Per praėjusius tris dešimtmečius Ruanda, mažytė valstybė, neturinti išėjimo į jūrą, atsikūrė geležiniu kumščiu valdoma prezidento Paulo Kagamės, tačiau traumuojantis genocido palikimas tebėra ir atsiliepia visam regionui.
Pagal tradiciją balandžio 7 dieną, kai hutų ekstremistai ir sukarintos grupuotės 1994 metais pradėjo siaubingas žudynes, P. Kagamė uždegs atminimo laužą sostinės Kigalio genocido memoriale, kur, kaip manoma, palaidota daugiau kaip 250 000 aukų.
P. Kagamė, kurio vadovaujami Ruandos patriotinio fronto (RPF) sukilėliai padėjo sustabdyti žudynes, pasakys kalbą ir padės vainikus ant masinių kapų, o kai kurie užsienio šalių aukšti pareigūnai dalyvaus renginyje, pavadintame „Kwibuka (Atminimas) 30“.
Sekmadienio įvykiais prasidės savaitę truksiantis nacionalinis gedulas: Ruandoje vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo, o gyvenimas faktiškai sustos.
Tomis dienomis viešose vietose ir per radiją nebus leidžiama klausytis muzikos, o per televiziją bus draudžiama transliuoti sporto renginius ir filmus, išskyrus tuos, kurie susiję su minėjimais.
Jungtinės Tautos ir Afrikos Sąjunga taip pat surengs atminimo ceremonijas.
Nušauti, užmušti arba sukapoti
Hutų kilmės prezidento Juvenalo Habyarimanos nužudymas balandžio 6-osios vakarą, kai virš Kigalio buvo numuštas jo lėktuvas, sukėlė hutų ekstremistų ir „Interahamwe“ kovotojų siautėjimą.
Jų aukos buvo šaudomos, mušamos arba kapojamos gabalais, o žudynes kurstė per televiziją ir radiją transliuojama žiauri prieš tutsius nukreipta propaganda. JT duomenimis, buvo išprievartauta nuo 100 000 iki 250 000 moterų.
Šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia etninių hutų, bijodami atsakomųjų išpuolių, po genocido pabėgo į kaimynines šalis, įskaitant Kongo Demokratinę Respubliką (KDR).
Ruandoje iki šiol randama masinių kapaviečių.
2002 metais Ruanda įsteigė bendruomenių tribunolus, kuriuose aukos galėjo išklausyti juos persekiojusių asmenų „prisipažinimus“.
Per 10 metų laikotarpį buvo išnagrinėta 1,2 mln. bylų, tačiau žmogaus teisių stebėtojai teigė, kad ši sistema taip pat lėmė teisingumo klaidas, o kai kurie ieškovai ja naudojosi siekdami suvesti sąskaitas.
Šiuo metu Ruandos asmens tapatybės kortelėse nenurodoma, ar asmuo yra hutų, ar tutsių tautybės.
Vidurinių mokyklų moksleiviai apie genocidą mokosi pagal griežtai kontroliuojamą mokymo programą.
