„Galiu patvirtinti, kad aukštas Gynybos departamento pareigūnas juto simptomus, panašius į tuos, apie kuriuos buvo pranešta neįprastų sveikatos sutrikimų atvejais“, – sakė ji. Šis asmuo esą dalyvavo viršūnių susitikime Vilniuje, tačiau nepriklausė Gynybos departamento delegacijai.
Havanos sindromu apibendrintai vadinami tokie simptomai, kaip galvos skausmas, klausos sutrikimai, svaigulys ir pykinimas – dėl jų skundėsi daug Kubos sostinėje Havanoje gyvenusių JAV diplomatų ir jų artimųjų. Apie panašus nusiskundimus pranešta ir iš kitų pasaulio vietų. Minėti asmenys nurodė, kad simptomai jiems prasidėjo po keisto triukšmo ar pajutus didelį spaudimą galvoje.
JAV vyriausybė pradžioje neatmetė, kad tai galėjo būti savotiškas išpuolis. Tačiau prieš daugiau kaip metus JAV žvalgybos agentūros, remiantis oficialia ataskaita, daugiausiai darė prielaidą, kad su vadinamuoju Havanos sindromu nėra susijęs „užsienio priešininkas“. Nusiskundimai, apie kuriuos pranešta, esą tikriausiai buvo anksčiau buvusių susirgimų, kitų ligų ar aplinkos veiksnių rezultatas.
Pirmadienį vokiečių leidinio „Spiegel“ žurnalistai kartu su kolegomis iš JAV žinių žurnalo „60 Minutes“ (CBS) ir rusų portalo „The Insider“ paskelbė tyrimą, kuris aiškina, kodėl su Havanos sindromu galimai gali būti susijusi rusų žvalgyba.
„Spiegel“ citavo ir vieną asmenį, kuris tvirtino, kad pirmieji sindromo atvejai pasireiškė jau 2014 m. JAV konsulate Frankfurte prie Maino. Iki šiol buvo žinoma, kad pirmieji atvejai nustatyti Havanoje 2016-aisiais. CBS savo pranešime paminėjo ir atvejį Vilniuje.
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad nenori nei patvirtinti, nei komentuoti pranešimų. Nukentėjusiems darbuotojams, remiantis Havanos įstatymu, esą buvo skirta kompensacija ir parama.
Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad Žvalgybos komitetas 2023 m. kovą priėjo prie išvados, jog mažai tikėtina, kad su Havanos sindromu susijęs užsienio priešininkas. Tokio vertinimo esą laikomasi. Jei būtų naujos informacijos, žvalgybos ją vertintų.
