„Prieš dvejus metus Vladimiras Putinas pradėjo neišprovokuotą visavertę agresiją prieš Ukrainą, dėl kurios žuvo ir buvo nužudyti daugybė žmonių, tai nematyti skaičiai nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šį karą lydi vis žiauresnis politinio gyvenimo ir žodžio laisvės slopinimas pačioje Rusijoje“, – rašoma pareiškime.
Pažymima, kad neseniai pasaulį sukrėtė V. Putino politinio oponento Aleksejaus Navalno mirtis. Pabrėžiama, kad A. Navalną anksčiau bandyta nunuodyti cheminiu ginklu, tačiau jis išgyveno ir grįžo į Rusiją, kur buvo sulaikytas, kankinamas sulaikymo centre, o vėliau nužudytas.
Pasirašiusieji mano, kad karas Ukrainoje ir A. Navalno mirtis susiję ne tik su Rusija ir Ukraina – dabartinis Kremliaus režimas parodė, kad V. Putinas kelia tiesioginę grėsmę visai žmonijai.
„Nuo pat atėjimo į valdžią 2000 m. V. Putinas sistemingai naikino posovietines demokratines institucijas ir kurstė konfliktus buvusioje Sovietų Sąjungoje. Visapusiška agresija prieš Ukrainą ir Aleksejaus Navalno nužudymas šią grėsmę perkelia į naują lygmenį, nes V. Putino režimas nebemato jokių ribų savo žmogaus teisių ir tarptautinių normų pažeidimams“, – sakoma pareiškime.
Nobelio premijos laureatai primena: XX a. pasaulinių karų baisumai parodė, kad žmonija gali išvengti savidestrukcijos tik tuo atveju, jei bus laikomasi demokratijos ir tarptautinės teisės principų. Tačiau Kremlius „ciniškai pamynė“ šiuos principus, o Rusijos diktatorius tyčiojasi iš asmens laisvės ir orumo.
Pasak dokumento autorių, V. Putinas pavertė Rusiją „itin militarizuota policine“ valstybe, turinčia didžiausią branduolinį arsenalą ir keliančia grėsmę viso pasaulio egzistencijai.
„Mes, viso pasaulio mokslininkai, raginame politinius lyderius visomis išgalėmis pasisakyti už taiką, pažangą ir žmogaus teises. Kaip tarptautinės mokslo bendruomenės nariai esame labai susirūpinę, kad mokslo pažangai kelia grėsmę diktatoriai, slopinantys intelektinę laisvę, ypač kai pasaulinis bendradarbiavimas yra toks svarbus pandemijų, klimato kaitos ir egzistencinės masinio naikinimo ginklų grėsmės fone“, – sakė laureatai.
Jie paragino pasaulio lyderius atsisakyti bet kokių iliuzijų dėl V. Putino ir jo režimo, ypač mėginimų jį „nuraminti“, nes tokia praktika veda prie tolesnių nusikaltimų žmonijai. Nobelio premijos laureatai pabrėžia, kad jokia laikina nauda negali pateisinti tokių nusikaltimų.
Jie ragina gerokai padidinti pagalbą Ukrainai, kad ji laimėtų, o ne tik „nepralaimėtų“.
„Laiku suteikta pagalba ukrainiečiams sumažins žmonių aukų skaičių ir padės išvyti agresorių iš savo žemės. V. Putino nesėkmes karinės agresijos metu milijonai rusų suvoks kaip moralinę pergalę, sustiprins jų viltis dėl demokratinės ateities ir mobilizuos antikarinį judėjimą“, – sakoma kreipimesi.
Kreipimąsi pasirašė 39 Nobelio premijos laureatai, jie ragina tarptautinę bendruomenę susivienyti ir ginti politinius kalinius, remti antiputiniškas organizacijas, įskaitant nepriklausomą Rusijos žiniasklaidą, ir kt.
