Pasak Londone įsikūrusio „Dosjė centro“, dokumentai parodė, kad prie šio išpuolio galėjo prisidėti etniniai tadžikai, radikalizuoti IV-K teroristinės grupuotės nariai.
Praėjusį penktadienį Rusijoje per daugiausiai aukų per pastaruosius dešimtmečius pareikalavusį išpuolį žuvo mažiausiai 143 žmonės, kai užpuolikai su ginklais ir padegamosiomis bombomis įsiveržė į „Crocus city hall“ koncertų rūmus prieš pat ten turėjusį vykti koncertą.
IV smogikai prisiėmė atsakomybę už išpuolį, pateikdama pareiškimus, nuotraukas ir užpuolikų nufilmuotą propagandinį vaizdo įrašą.
„Dosjė centras“ yra Rusijos tyrimų grupė, kurią remia Michailas Chodorkovskis, tremtyje gyvenantis buvęs Rusijos naftos magnatas, tapęs Kremliaus kritiku. Anksčiau ji yra atskleidusi detalių apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo režimą, dažnai naudodamasi dokumentais ir nutekintais duomenimis iš Rusijos vyriausybės vidaus.
„Likus kelioms dienoms iki teroristinio išpuolio Rusijos saugumo tarybos nariai gavo įspėjimą, kad Tadžikistano piliečiai gali būti panaudoti teroristiniams išpuoliams Rusijos teritorijoje“, – sakoma sekmadienį paskelbtoje naujausioje grupės ataskaitoje, kurioje minima Rusijos saugumo agentūra.
„Dar prieš išpuolį prieš „Crocus city hall“ apie tai „Dosjė centrui“ pranešė šaltinis, artimas žvalgybos tarnyboms“, – priduriama jame.
Šokiruojančiuose išpuolio kadruose matyti, kaip aukos bėga gelbėdamos savo gyvybes ir išsigandusios traukiasi į saugias vietas, o įvykio vieta virsta pragaru.
Keturi įtariamieji, kilę iš Vidurinės Azijos Tadžikistano respublikos, bet dirbę Rusijoje su laikinomis arba pasibaigusiomis vizomis, šios savaitės pradžioje pasirodė teisme, kur jiems buvo pateikti kaltinimai terorizmu, matėsi akivaizdūs sužalojimų požymiai. Pasak Rusijos žiniasklaidos, trys iš jų pripažino savo kaltę.
Nepaisant to, kad Vašingtono ir Maskvos santykiai yra pasiekę istorines žemumas, JAV perspėjo Rusiją, kad IV smogikai planuoja surengti išpuolį šalyje.
Kovo pradžioje JAV ambasada įspėjo apie padidėjusią teroro išpuolių Rusijoje grėsmę, o Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson teigė, kad JAV pasidalijo šia informacija su Rusijos valdžios institucijomis pagal „pareigos perspėti“ politiką.
Tačiau likus kelioms dienoms iki išpuolio savo kalboje V. Putinas atmetė JAV perspėjimus kaip „provokacinius“, sakydamas, kad „šie veiksmai primena atvirą šantažą ir siekį įbauginti bei destabilizuoti mūsų visuomenę“.
V. Putinas, kuris neseniai laimėjo inscenizuotus rinkimus ir užsitikrino dar vieną kadenciją, ne kartą be jokių įrodymų užsiminė, kad Ukraina padėjo surengti išpuolį. Ukraina ne kartą neigė bet kokias sąsajas su išpuoliu.
Buvęs Rusijos įstatymų leidėjas Ilja Ponomarevas, Kremliaus kritikas tremtyje, sakė, kad naujausi įrodymai kelia rimtų klausimų Rusijos vadovybei ir jos saugumo pajėgoms.
„Labai aiškiai matome, kad Vladimiras Putinas galėjo reaguoti į daugybę perspėjimų“, – pasakojo jis CNN.
IV-K prisiėmė atsakomybę už mirtiną išpuolį prieš Rusijos ambasadą Kabule 2022 m.
Remiantis „Dosjė centro“ duomenimis, 2023 m. Vokietijos policija suėmė kelis asmenis iš Tadžikistano, kaltinamus rengus išpuolį prieš Kelno katedrą. Įtariami IV-K nariai taip pat buvo suimti Kirgizijoje, kaltinami rengę išpuolį stačiatikių cerkvėje.
Pasak „Dosjė centro“, Rusijos teisėsauga stebėjo visus šiuos pranešimus ir įvertino atitinkamą riziką Rusijai.
Parengta pagal CNN inf.
