Per siaubingą išpuolį didžiulėje „Crocus City Hall“ koncertų salėje ir prekybos komplekse Maskvos pakraštyje, už kurį atsakomybę prisiėmė Islamo valstybė (IV), žuvo ar buvo sužeisti šimtai nekaltų žmonių.
Keturi vyrai, įtariami įvykdę išpuolį, buvo sulaikyti netoli Rusijos sienos su Ukraina ir Baltarusija, pranešė Rusijos valdžios institucijos. V. Putinas aiškino, kad jie planavo kirsti Ukrainos sieną. Kijevas paneigė bet kokias sąsajas su išpuoliu ir perspėjo, kad Rusija gali pasinaudoti juo kaip pretekstu eskaluoti savo invaziją.
Baiminantis, kad gali būti daugiau išpuolių, sustiprintas pagrindinių Rusijos transporto mazgų saugumas. Buvo atidėti koncertai ir sporto renginiai.
Vargu ar tai yra stabilumas ir saugumas, dėl kurių tiek daug rusų balsavo už prezidentą V. Putiną, dėsto CNN apžvalgininkas Matthewas Chance'as.
Daugelį metų Kremliaus šeimininkas buvo laikomas vadovu, galinčiu užtikrinti tvarką šioje didžiulėje, neramioje šalyje.
Tačiau šiandien Rusija atrodo labiau nesaugi ir nepastovi nei bet kada per 24 V. Putino valdymo metus.
Žiaurus Kremliaus karas Ukrainoje, vykstantis jau trečius siaubingus metus, rusams brangiai kainavo. Kariuomenė neskelbia aukų skaičiaus, tačiau JAV skaičiavimais, žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 300 000 rusų. Ukrainos skaičiai dar didesni – apie 436 750 rusų okupantų.
Daugelis praėjusiais metais mobilizuotų karių vis dar nebuvo išgabenti iš fronto linijos, o tai sukėlė nerimaujančių giminaičių pasipiktinimą. Karui užsitęsus, daugelis rusų baiminasi, kad šaukimas į kariuomenę bus paspartintas ir į siaubingą mėsmalę Ukrainoje pateks dar daugiau vyrų.
Tuo tarpu Ukrainos bepiločių lėktuvų smūgiai ir Kremliui priešiškų Ukrainoje įsikūrusių Rusijos savanorių reidai per sieną toliau tęsiasi.
Atrodo, kad Ukrainos fronte šiuo metu karinę iniciatyvą turi okupantų pajėgos, tačiau prasti Rusijos vadų ir ginkluotės rezultatai karo eigoje pakurstė visiškai netikėtą nestabilumo ir vidaus nesutarimų srautą, kurį sukėlė karo tinklaraštininkai ir kariuomenės griežtosios linijos šalininkai, įsiutę dėl vadovų nekompetencijos, rašo CNN.
Praėjusiais metais įvykęs samdinių grupės „Wagner“ lyderio Jevgenijaus Prigožino, reikalavusio atleisti Rusijos vyriausiąją vadovybę, maištas buvo tikras šokas rusams, tai – precedento neturintis iššūkis Kremliaus valdžiai.
Netrukus po to įvykusioje paslaptingoje lėktuvo katastrofoje žuvo J. Prigožinas, kuris visam laikui pašalino bet kokią grėsmę. Tačiau gali atsirasti kitų nepatenkintų griežtosios linijos šalininkų.
Lygiai taip pat neseniai mirus žymiausiam Rusijos opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui, visam laikui nutilo dar vienas balsingas Kremliaus kritikas. Tačiau tūkstančiai žmonių, dalyvavusių jo laidotuvėse Maskvoje arba atėjusių balsuoti į masinį mitingą „Vidudienis prieš Putiną“ prie rinkimų apylinkių paskutinę prezidento rinkimų dieną, rodo nepasitenkinimo pagrindą.
Tačiau dabar didžiausias dėmesys sutelktas į akivaizdžiai Rusijoje vėl pasirodžiusius didelio masto Islamo ekstremistų teroro išpuolius, nesusijusius su karu Ukrainoje ar vidaus opozicija Kremliui.
Dar blogiau tai, kad JAV ir kitų Vakarų šalių vyriausybės kovo pradžioje įspėjo apie žvalgybos duomenis, leidžiančius įtarti tokį išpuolį. JAV pareigūnai teigia, kad apie žvalgybinę informaciją Rusiją informavo kelis mėnesius.
Tačiau V. Putinas kažkodėl nusprendė į tai nekreipti dėmesio, pavadindamas perspėjimus „provokacija... siekiant įbauginti ir destabilizuoti mūsų visuomenę“.
Galbūt tai buvo nepasitikėjimas, nes JAV ir Rusijos santykiai yra istoriškai žemi. Taip pat galėjo būti, kad JAV žvalgybos informacija buvo pernelyg miglota arba jos nebuvo galima panaudoti.
Tačiau lyderiui, kuris pažadėjo rusams saugumą ir stabilumą, didelė teroro ataka Rusijos teritorijoje yra dar vienas stiprus smūgis autoritetui.
Parengta pagal CNN inf.
