Tačiau pirmoji vadinamoji stojimo konferencija bus surengta tik tada, kai Bosnija ir Hercegovina įgyvendins iki šiol neįvykdytus reformų reikalavimus. Tai, be kita ko, apima teisinės valstybės principus šalyje ir kovą su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu. „Sunkus darbas turi būti tęsiamas“, – komentavo Ch. Michelis.
Bosnija ir Hercegovina 2016 m. oficialiai pateikė paraišką prisijungti prie ES. Ji į šalių kandidačių ratą priimta 2022-aisiais. Be kita ko, baimintasi, kad maždaug 3,2 mln. gyventojų turinti Balkanų šalis priešingu atveju gali pasirinkti orientaciją į Rusiją ar Kiniją.
Kiek laiko truks stojimo derybos, nežinoma. Turkija, pavyzdžiui, 1999-aisiais tapo šalimi kandidate – bet ko gero dar niekada nebuvo taip toli nuo narystės kaip dabar. Teoriškai šalis kandidatė gali niekada netapti ES nare.
Iš šešių Vakarų Balkanų šalių tik Kosovo Respublika dar nėra šalis kandidatė. Tačiau ji jau yra pateikusi prašymą dėl narystės. Jauniausiai Europos valstybei tai buvo veikiau simbolinis aktas: iki narystės Bendrijoje 2008 m. nepriklausoma tapusiai valstybei dar labai labai toli. Pagrindinė kliūtis yra ta, kad penkios ES šalys – Ispanija, Rumunija, Slovakija, Graikija ir Kipras – nepripažįsta Kosovo.
ES šalių lyderiai sprendimą dėl Bosnijos ir Hercegovinos priėmė atsižvelgdami į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen rekomendaciją. Žinoma, jog būtina tolesnė pažanga, neseniai kalbėjo ji Europos Parlamente Strasbūre. Tačiau šalis esą rodo, kad gali įgyvendinti stojimo kriterijus.
