Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, suskaičiavus 50 proc. balsalapių, vadinamuosiuose Rusijos prezidento rinkimuose pirmauja Vladimiras Putinas, surinkęs 87,34 proc. balsų.
Antrojoje vietoje – Valstybės Dūmos deputatas (RF komunistų partijos frakcija) Nikolajus Charitonovas, surinkęs 4,11 proc. balsų. Trečiojoje vietoje – Valstybės Dūmos vicepirmininkas, partijos „Naujieji žmonės“ narys Vladislavas Davankovas, surinkęs 4,01 proc. balsų. CRK teigia, kad per tris dienas trukusius rinkimus balsavo 74,22 proc. rinkėjų.
71 metų šalies vadovo pergalė tris dienas trukusiame balsavime niekada nekėlė abejonių – visi pagrindiniai jo oponentai žuvo, sėdi kalėjime arba yra ištremti, o valdžia negailestingai susidoroja su tais, kurie viešai priešinasi Kremliui ar jo kariniam puolimui Ukrainoje.
Vyriausybei vadovaujama VTsIOM apklausų tarnyba prognozavo, kad V. Putinas laimėjo rinkimus, surinkęs 87 procentus balsų po to, kai 17.00 val. Lietuvos laiku pasibaigė balsavimas labiausiai į vakarus nutolusiame Rusijos Kaliningrado regione.
Šie rinkimai pasižymėjo mirtinų Ukrainos sprogdinimų antplūdžiu, Kyjivui prielankių sabotažo grupuočių įsiveržimais į Rusijos teritoriją ir vandalizmu balsavimo apygardose. Ukrainoje, Rusijos kontroliuojamose teritorijose, balsavimas taip pat vyko.
Kyjivas šį balsavimą pasmerkė kaip apsimestinį, o prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pavadino Vladimirą Putiną valdžios ištroškusiu „diktatoriumi“.
„Visiems pasaulyje aišku, kad ši figūra – kaip dažnai istorijoje nutiko – tiesiog serga nuo valdžios ir daro viską, ką gali, kad valdytų amžinai“, – socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis.
O štai buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pasveikino Vladimirą Putiną su pergale šalies prezidento rinkimuose, kuriuose Kremliaus lyderiui nebuvo tikros konkurencijos.
„Sveikinu Vladimirą Putiną su nuostabia pergale rinkimuose“, – programėlėje „Telegram“ džiaugėsi D. Medvedevas, o Rusijos valstybinė televizija gyrė „kolosalią žmonių paramą prezidentui“ ir „neįtikėtiną šalies konsolidaciją“ už jos lyderio.
V. Putinas dėkojo rinkėjams ir pagrasino susidoroti su rusais, kurie sugadino balsavimo biuletenius
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad teisėsauga imsis veiksmų prieš žmones, kurie per balsavimą sugadino biuletenius.
„Žmonės, kurie sugadino savo balsavimo biuletenius (...) su tokiais žmonėmis reikia susidoroti“, – sakė V. Putinas, kalbėjęs vėlai naktį, kai buvo paskelbta, kad jis laimėjo vadinamuosius rinkimus.
Opozicija ragino rusus ateiti balsuoti sekmadienį vidurdienį ir taip protestuoti prieš V. Putiną, bet šis pareiškė, kad akcija „neturėjo jokios įtakos“.
Jis taip padėkojo rusams už balsavimą ir pritarimą jam per vadinamuosius rinkimus, kuriuos jis laimėjo, kaip ir buvo žinoma iš anksto. Jis taip pat sakė, kad Rusija nebus įbauginta ir užgniaužta.
„Noriu padėkoti Rusijos piliečiams, (...) kurie atėjo į balsavimo apylinkes ir balsavo“, – per valstybinę televiziją sakė V. Putinas, paskelbus pirmuosius rezultatus, parodžiusius, kad už jį balsavo daugiau nei 87 proc. rinkėjų. Po tris dienas trukusio balsavimo V. Putinas liks valdžioje dar šešerius metus.
Puolimui Ukrainoje tęsiantis jau trečius metus, V. Putinas pareiškė „ypatingus padėkos žodžius mūsų kariams„ ir tvirtino, kad jie “atlieka svarbiausią užduotį apsaugoti mūsų žmones“.
„Nesvarbu, kas ir kiek norėtų mus įbauginti, kad ir kas ar kiek norėtų mus užgniaužti, mūsų valią, sąmonę – niekam per istoriją nepavyko nieko panašaus. Tai nepasiteisino dabar ir nepavyks ateityje. Niekada“, – ankstų pirmadienio rytą per spaudos konferenciją savo kampanijos būstinėje Maskvoje sakė V. Putinas.
Jis taip pat sakė, kad jo neišvengiama pergalė per sekmadienį pasibaigusį balsavimą parodė, jog rusai pasitiki jo vadovavimu. Vadinamuosiuose prezidento rinkimuose Rusijoje nebuvo leista dalyvauti nė vienam opozicijos atstovui, V. Putinas neturėjo rimtų varžovų.
Leonidas Volkovas atmeta Rusijos prezidento rinkimų rezultatus
Vienas pagrindinių velionio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno sąjungininkų sekmadienį atmetė oficialius Rusijos prezidento rinkimų rezultatus, kuriuose didžiulis balsų skaičius tenka Vladimirui Putinui.
„Žinoma, Putino procentai neturi nė menkiausio ryšio su tikrove“, – „Telegram“ įraše sakė Leonidas Volkovas, buvęs Navalno štabo viršininkas.
Paskutinę Rusijos rinkimų dieną per vidurdienio protestą prasidėjo areštai
Dešimtys žmonių, stovėjusių eilėse, kad galėtų dalyvauti paskutinę Rusijos prezidento rinkimų dieną surengtoje vidurdienio protesto akcijoje, buvo areštuoti, pranešė žmogaus teisių aktyvistai.
Organizacija „OVD-Info“ iki ankstyvos popietės suskaičiavo apie 50 areštų, pusę iš jų – Kazanėje, mieste prie Volgos upės, esančiame maždaug už 700 km į rytus nuo Maskvos. Taip pat pranešta apie areštus Maskvoje ir Sankt Peterburge.
Daugelis sulaikytųjų atėjo balsuoti tiksliai vidurdienį, dalyvaudami protesto akcijoje „Vidurdienis prieš Putiną“, kuria buvo siekiama išreikšti nepritarimą tam, kaip vykdomi rinkimai. Tarp protesto rėmėjų yra ir mirusio opozicionieriaus Aleksejaus Navalno šalininkai.
Kai kurie areštai vyko ne balsavimo vietose. Pranešimuose teigiama, kad viena aktyvistė buvo sulaikyta tik išėjusi iš savo namų Sankt Peterburge. Kai kurie sulaikytieji netrukus buvo paleisti.
Primename, kad Rusijoje V.Putino rinkimai vyko kovo 15–17. Juose dalyvavo keturi kandidatai, o tai rinkimams suteikia patikimumo iliuziją. Tačiau niekam net nekilo abejonių, kad dar vienai kadencijai bus „perrinktas“ dabartinis Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
Rusijos „rinkimus“ pasmerkė ES ir NATO šalys. Stebėtojai iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nebuvo pakviesti stebėti rinkimų, o nepriklausoma organizacija „Golos“, Rusijoje patirianti politinį persekiojimą, paskelbė, kad tikrų rinkimų stebėtojų niekur nėra.
K. Budanovas: per rinkimus Rusijoje kilo „balsadėžių maištas“
Kad ir kokius vadinamųjų Rusijos prezidento rinkimų rezultatus paskelbtų Centrinė rinkimų komisija, jie bus suklastoti.
Tai kalbėdamas Rusijos savanorių forume pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas generolas leitenantas Kyrylas Budanovas, praneša „Ukrinform“.
Pareigūnas pabrėžė, kad „Putino rinkimai“ yra neteisėti.
„Kad ir kokius rezultatus parašytų Rusijos centrinė rinkimų komisija, tai – klastotė, nes rinkimai neįvyko ne tik pasienio srityse. Didelė dalis rinkimų apylinkių neturės galimybės suskaičiuoti balsalapių, nes Rusijos aktyvistai, suprasdami šių „rinkimų“ niekšiškumą, juos gadina“, – pažymėjo žvalgybos vadovas.
Pasak jo, Rusijoje kilo tikras „balsadėžių maištas“ – tiek sugadintų balsalapių ir balsadėžių dar niekur pasaulyje nėra buvę.
K. Budanovo teigimu, V. Putinas supranta, kad pasaulio lyderių, ypač Kinijos, akyse jis tampa nestabiliu valdovu, neįstengiančiu užtikrinti tvarkos per rinkimus savo šalyje.
„Jis pasirodė esąs silpnas prieš savo žmones ir elitą. Silpnumo jis labiausiai bijo. Tai, kas dabar vyksta Rusijoje, silpnina režimą apskritai ir Putiną asmeniškai. Mes turime išnaudoti šį silpnumą ir padaryti jį papildomu ginklu“, – pareiškė K. Budanovas.
Ukrainos karinės žvalgybos vadovas taip pat informavo, kad Rusijos Belgorodo ir Kursko srityse vykdoma ribota Putinui oponuojančių rusų ginkluotų formuočių karinė operacija yra tik kovos už jų gimtąją šalį pradžia.
„Rusijos Federacijos piliečiai nusprendė išvaduoti savo šalį nuo seno žmogaus ir jo bendrininkų, kurie užgrobė valdžią, neteisėtai pakeitė Konstituciją ir gyvena alternatyvioje realybėje su savo pakalikais. Karas prieš Putino režimą yra teisėta piliečių teisė reikalauti teisingumo“, – pabrėžė K. Budanovas.
Kaip anksčiau buvo pranešta, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad sekmadienį pasibaigusiuose vadinamuosiuose Rusijos prezidento rinkimuose jokio legitimumo nėra ir negali būti.
V. Putinas - autokratas, užsimojęs pakeisti pasaulio tvarką
1999 m. Naujųjų metų išvakarėse prezidentu tapęs anksčiau mažai žinomas KGB agentas konsolidavo valdžią, pamynęs po kulnu oligarchus, uždraudęs bet kokią realią opoziciją ir pavertęs Rusiją autoritarine valstybe. Sekmadienį Kremliaus lyderis užsitikrino didžiausią pergalę per vadinamuosius rinkimus, valstybinių kompanijų atliktos apklausos ir pirmieji skelbiami oficialūs rezultatai suteikė jam 88 proc. balsų.
Jo kritikas Aleksejus Navalnas praėjusį mėnesį paslaptingomis aplinkybėmis mirė kalėjime už poliarinio rato. Kiti oponentai sukišti į kalėjimus daugeliui metų arba pabėgo į užsienį.
Užsienyje 71 metų V. Putinas deda pastangas mesti iššūkį Vakarų dominavimui.
Jo gniaužtai dar labiau sustiprėjo, kai 2022 m. vasario mėnesį jis įsiveržė į Ukrainą, o visuomenės nepritarimą karui veiksmingai nutildė teismo procesais ir įkalinimu.
Pavojų jo valdžiai kelia karo Ukrainoje baigtis. Šis karas jau nusinešė daugybę tūkstančių gyvybių, užtraukė precedento neturinčias Vakarų sankcijas, keliančias didelę įtampą Rusijos ekonomikoje.
Numalšintas maištas
V. Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, Rusijoje vykę protestai buvo greitai numalšinti. Daugiau demonstracijų įvyko po kelių mėnesių, kai vyriausybė buvo priversta paskelbti dalinę mobilizaciją, nes pirmosiomis karo dienomis Rusijai nepavyko nuversti Ukrainos vyriausybės.
Rimčiausią iššūkį ilgam V. Putino valdymui 2023 m. birželį metė Jevgenijus Prigožinas, ilgametis sąjungininkas ir samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas, sukėlęs maištą prieš Rusijos karinę vadovybę. Šis maištas grasino suteršti V. Putino susikurtą strateginio genijaus įvaizdį, tai buvo labai neparanku V. Putinui, mėgstančiam lyginti save su Petru Didžiuoju, imperatoriumi, kuris ėmėsi reformų ir išplėtė Rusijos sienas.
Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais V. Putinas pademonstravo savo galią. Vidaus opozicija nutildyta, ekonomika vėl auga, Rusijos kariuomenė įsitvirtino Rytų Ukrainoje, o jis pats atnaujino keliones į užsienį.
Ankstyvos reformų viltys
V. Putinas dirbo žvalgybos pareigūnu, o subyrėjus Sovietų Sąjungai 1991 m. pradėjo politinę karjerą gimtojo Sankt Peterburgo mero kabinete. Pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas 1998 m. paskyrė jį Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovu, o kitais metais – ministru pirmininku. Tai buvo kruopščiai suplanuota strategija, pasibaigusi jo paskyrimu laikinai eiti prezidento pareigas, kai B. Jelcinas atsistatydino.
Pirmuosius prezidento rinkimus V. Putinas laimėjo 2000 m. kovą, o 2004 m. – antrąją kadenciją. Iš pradžių jo iškilimas sužadino viltis, kad Rusija pasikeis ir taps nuspėjama, demokratine Vakarų partnere pasaulinėje arenoje.
V. Putinas išpopuliarėjo žadėdamas stabilumą šaliai, vis dar negalėjusiai atsitiesti po visą dešimtmetį po SSRS subyrėjimo kankinusio pažeminimo ir ekonominio chaoso.
Po dviejų prezidento kadencijų 2008 m. V. Putinas tapo ministru pirmininku, taip apėjęs Konstitucijos draudimą eiti valstybės vadovo pareigas daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Tačiau jis tvirtai laikė valdžios vadeles ir 2012 m. sugrįžo į prezidento postą, nepaisydamas demokratinių protestų Maskvoje, o 2018 m. laimėjo ketvirtąją kadenciją.
2021-aisiais jis įkalino savo žymiausią varžovą Aleksejų Navalną ir trejus metus laikė jį kalėjime iki opozicionieriaus mirties neaiškiomis aplinkybėmis 2024-ųjų vasarį. Pradėjęs karo veiksmus Ukrainoje, V. Putinas dar labiau sustiprino represijas prieš opoziciją. Tūkstančiams rusų buvo skirtos ilgos kalėjimo bausmės taikant sustiprintus cenzūros įstatymus.
Nauja geležinė uždanga
Vakarai įvedė sankcijas, kurios veiksmingai atkirto Rusiją nuo pasaulinės bankų sistemos ir sustiprino Rusijos vadovybės apgulties mentalitetą.
2023 m. spalį V. Putinas apkaltino Europą kuriant „naują geležinę uždangą“ ir pareiškė, kad Rusija kuria „naują pasaulį“, kuris nebūtų paremtas Vakarų hegemonija. Jis taip pat vis labiau skatino šalyje nacionalizmą ir socialinį konservatizmą, priėmė naujus įstatymus prieš Rusijos LGBTQ bendruomenę.
Po invazijos į Ukrainą tapęs persona non grata Vakarų lyderiams, V. Putinas nukreipė žvilgsnį į rytus, vilioja Indiją ir Kiniją išaugusiu energijos eksportu. 2022 m. susitraukusi Rusijos ekonomika pernai vėl pradėjo augti, nepaisant didelės infliacijos, rublio susilpnėjimo ir drastiškai išaugusių išlaidų gynybai.
Išaugęs pasitikėjimas
Pradiniai karo tikslai nuversti Ukrainos vyriausybę žlugo, Rusija patyrė žeminančių nesėkmių dėl ryžtingos, nors daug mažesnės Ukrainos kariuomenės veiksmų. Tačiau konfliktui vykstant jau trečius metus, V. Putinas su didesniu pasitikėjimu kalba apie Rusijos perspektyvas, nors šios temos vengė daugelį mėnesių.
Rusijos pajėgos sėkmingai sulaikė Ukrainos atsakomąjį puolimą, o dabar kyla vis daugiau abejonių, ar Kyjivas pajėgs išlaikyti fronto linijas, kai vėluoja taip reikalinga Vakarų karinė parama. Pastaraisiais mėnesiais Vašingtone vykstantys ginčai sulaiko 60 mlrd. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai, iš JAV administracijos skamba susirūpinimas ir perspėjimai.
Vasario mėnesį Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos tvirtovę Avdijivką, tai buvo pirmasis svarbus Maskvos teritorinis laimėjimas po daugiau nei metus trukusios kovos už nedidelį miestą. Beveik po dviejų savaičių Kremliaus vadovas pasakė kalbą tautai iššaukiančiu tonu ir pažadėjo, kad jo kariuomenė kovos iki galo.
