Nepageidaujamų asmenų sąraše taip pat atsidūrė ir augiau Baltijos šalių ministrų, parlamentarų, visuomenės veikėjų, žurnalistų.
Nuo šiol į Rusijos Federaciją nebegalės atvykti Estijos premjerė Kaja Kallas ir jos kolegė iš Latvijos Evika Siliņa, Latvijos, Lietuvos ir Estijos užsienio reikalų ministrai Arturas Krišjanis Karinšas, Gabrielius Landsbergis ir Margusas Tsakhna.
Toks draudimas galios ir Baltijos šalių gynybos, teisingumo, finansų ir vidaus reikalų ministerijų vadovams bei parlamentų pirmininkams ir nariams.
Į savo juoduosius sąrašus Rusijos užsienio reikalų ministerija įtraukė ir buvusius Latvijos prezidentus Vairą Vyką-Freibergą bei Egilį Levitą, o taip pat buvusią Estijos vadovę Kersti Kaljulaid.
„Šių sankcijų priežastimi tapo aktyvus Latvijos, Lietuvos ir Estijos lobizmas, kad mūsų šaliai būtų įvestos sankcijos, kišimasis į Rusijos vidaus reikalus, rusakalbių gyventojų engimas, barbariška masinio paminklų kariams išvaduotojams griovimo kampanija ir astangos perrašyti istoriją“, – teigia Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašas gali būti bet kada papildytas.
Pirmiau Rusijos užsienio reikalų ministerija yra paskelbusi Estijos premjerės Kajos Kallas, buvusios Latvijos užsienio reikalų ministrės Marijos Golubevos ir dar daugiau nei 50 Latvijos seimo narių paiešką.
Rusų kariams plačiai įsiveržus į Ukrainos teritoriją, Latvija, Lietuva ir Estija sugriežtino savo politiką Rusijos atžvilgiu: buvo uždarytos sienos, įvesta ribojimų Rusijos Federacijos piliečiams išduoti vizas ir LLG, taip pat šiose šalyse važinėtis automobiliais su rusiškais valstybiniais numeriais.
2024 m. sausio pabaigoje Estija, Latvija ir Lietuva susitarė palei sieną su Rusiją ir Baltarusiją įrengti bendrą Pabaltijo gynybinę zoną, kurią sudarytų įvairiūs gynybiniai įtvirtinimai, kurių tikslas būtų „sustabdyti karinę grėsmę ir prireikus nuo jos apsiginti“.
