Duodamas interviu Čekijos televizijai, P. Pavelas pasakė, kad NATO kariai Ukrainos teritorijoje galėtų vykdyti pagalbinę veiklą, kadangi tokiu būdu nebūtų pažeistos jokios tarptautinės taisyklės.
P. Pavelo komentarai apie papildomą pagalbą Ukrainai pasigirdo po vos prieš keletą dienų įvykusio jo susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris pastaruoju metu iškėlė Vakarų karių siuntimo į Ukrainą klausimą.
Pasak P. Pavelo, turėtų būti brėžiama aiški linija tarp to, kad kariai būtų siunčiami dalyvauti karo veiksmuose ir to, kad jie vykdytų tam tikrą „pagalbinę“ veiklą, kurios patirties NATO šalys jau turi.
„Derėtų atminti, kad, aneksavus Krymą ir okupavus dalį Donbaso, kas iš esmės jau buvo agresija, nors ir mažesnio masto nei ta, kurią stebime šiandien, Ukrainos teritorijoje buvo vykdoma NATO mokymų misija, kurioje vienu metu dalyvavo maždaug 1 000 karių iš daugiau nei 15 šalių“, – prisiminė buvęs NATO karinio komiteto vadovas.
„Tarptautinės teisės ir JT chartijos atžvilgiu, niekas neužkirstų kelio NATO narių kariams – taip pat, pavyzdžiui, civiliams – teikti pagalba Ukrainoje vykstantiems darbams“, – pastebėjo P. Pavelas.
Paklaustas, ar palaikytų NATO karių dalyvavimą teikiant tiesioginę pagalbą Ukrainai šios teritorijoje, P. Pavelas neigiamo atsakymo nedavė.
„Diskusijų šiuo klausimu tikrai neatmesčiau. Jeigu su sąjungininkais galėtume susitarti, kad, pavyzdžiui, vietoje to, kad Ukrainos kariai būtų ruošiami NATO valstybių narių teritorijoje ir, tarkime, į Lenkiją arba Čekijos Respubliką būtų siunčiami tūkstančiai karių, būtų kur kas logiškiau į Ukrainą nusiųsti kokį tuziną instruktorių, kurie Ukrainos karius mokytų vietoje“, – paaiškino jis.
Jis taip pat prisiminė, kad po plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios Maskva paskelbė, kad bet kas, kas Ukrainai teiktų kokią nors pagalbą, taip pat taptų pagrįstu taikiniu.
„Šiandien Ukrainai tiekiame ne tik ginklus – ją aprūpiname ir tankais, galbūt netrukus pristatysime ir orlaivių, tai pat tiekiame vidutinio nuotolio sparnuotąsias raketas, tačiau kol kas NATO teritorijos niekas nepuola. Rusija puikiai žino, kad tai būtų kur kas didesnis pažeidimas nei tas, kurį ji vykdo šiuo metu“, – kalbėjo P. Pavelas, pridurdamas, kad Rusijai yra žinoma apie NATO jėgą.
Anot P. Pavelo, Vakarų sąjungininkės turėtų išdrįsti teisėtai ginti savo veiksmus, „kadangi pagalba vykdant mokymus ir techninę priežiūrą nepriklausomoje valstybėje nėra kovos veiksmai“, – paaiškino jis.
Praėjusią savaitę, dalyvaudamas bendroje spaudos konferencijoje su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, P. Pavelas sakė, kad Europa neturėtų riboti savo galimybių padėti nuo rusų agresijos besiginančiai Ukrainai.
Pranešama, kad pats E. Macronas vasario 26 d. pasakė neatmetantis galimybės Ukrainoje dislokuoti Vakarų šalių karius.
Prancūzijos gynybos ministras Sebastienas Lecornu pasakė, jog šiuo metu karių siųsti į Ukrainą neplanuojama, pridurdamas, kad Ukrainos sąjungininkės galėtų svarstyti galimybę Ukrainos žemėje rengti specialias mokymo ar minų šalinimo misijas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paprašė partnerių grąžinti mokymo misijas į Ukrainos teritoriją, prisimindamas, kad 2014–2022 m. šalyje vyko daugybė tokių misijų.
