Kas nutiko laivui „Rubymar“?
Vasario 18 d. laivui plaukiant Bab al-Mandebo sąsiauriu į jį pataikė Jemeno hučių sukilėlių paleistos priešlaivinės balistinės raketos. Laivo įgula pabėgo, evakuavosi į saugią vietą, kai prasidėjo ataka. Houčiai sakė, kad taikysis į visus šiame rajone esančius laivus, susijusius su Izraeliu, Jungtinėmis Valstijomis ar Jungtine Karalyste, siekdami daryti jiems spaudimą nutraukti Izraelio karą Gazos Ruože, ir prisiėmė atsakomybę dėl šios atakos.
Anksti praėjusį šeštadienį JAV kariuomenės Centrinė vadavietė (CENTCOM) paskelbė skęstančio laivo nuotrauką. CENTCOM pranešime socialinės žiniasklaidos platformoje X teigiama, kad laivas „Rubymar“ beveik visiškai prasmego po vandens paviršiumi.
„Rubymar“ yra pirmasis laivas, nuskendęs Raudonojoje jūroje nuo tada, kai lapkričio mėn. hučių grupuotė pradėjo taikytis į komercinius laivus.
Kokius teršalus „Rubymar“ išleidžia į Raudonąją jūrą?
Palydovinės nuotraukos rodo, kad „Rubymar“ į jūrą jau kelias savaites išleidžia naftą nuo tada, kai per užpuolimą buvo pažeistas jo variklių skyrius.
„Šis nuolatinis nuotėkis kelia grėsmę jūros gyvūnijai, nes nafta yra toksiška“, – leidiniui „Al Jazeera“ sakė „Greenpeace MENA“ (Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika) programos direktorius Julienas Jreissati. Dėl išsiliejusios naftos jūros gėrybės taip pat gali tapti nesaugios vartoti maistui.
Pasak Jungtinių Tautų Aplinkos programos, išsiliejusi nafta ypač kenkia koraliniams rifams ir gali trukdyti „koralų dauginimuisi, augimui, elgsenai ir vystymuisi“.
Manoma, kad „Rubymar“ taip pat gabena daugiau kaip 41 tūkst. tonų amonio nitrato trąšų, teigė „Greenpeace MENA“. „Neturime informacijos, ar trąšų krovinys nutekėjo į jūrą“, – sakė J.Jreissati.
Tačiau jei trąšos susimaišys su Raudonosios jūros vandeniu, tai gali sutrikdyti jūros ekosistemos pusiausvyrą ir paveikti daugybę joje egzistuojančių maisto grandinių, teigiama šeštadienį paskelbtame „Greenpeace MENA“ pareiškime.
Per didelis trąšų kiekis vandenyje gali sukelti amoniako toksiškumą ir pražudyti žuvis, rašoma Šiaurės Dakotos valstybinio universiteto aplinkosaugos vadybos specialistų straipsnyje. Jei žuvys žus, Jemeno žvejams, kurie pastaraisiais metais ir taip nukentėjo dėl šalyje vykstančio karo, laimikis bus menkas.
„Greenpeace“ pareiškime cituojamas J.Jreissati, kuris teigė, kad jūrų ekosistemų sutrikdymas gali turėti toli siekiančių pasekmių, „paveikti įvairias nuo šių ekosistemų priklausančias rūšis ir, savo ruožtu, galimai paveikti patį pakrančių bendruomenių pragyvenimo šaltinį“.
Tarptautiniu mastu pripažintos Jemeno vyriausybės ministras pirmininkas Ahmedas Awadas bin Mubarakas laivo nuskendimą pavadino „precedento neturinčia ekologine katastrofa“. A.A.bin Mubarakas jau seniai laikomas hučių priešininku.
Ar galima sustabdyti „Rubymar“ daromą žalą?
Šiuo metu nedidelė laivo dalis vis dar matoma virš vandens paviršiaus, o tai rodo, kad jis dar nenuskendo jūros dugne. „Atrodo, kad „Rubymar“ priekinės dalies galas tebėra plūduriuojantis, tačiau ši pavojinga padėtis gali greitai pasikeisti“, – sakė J.Jreissati.
Todėl jis pridūrė: „Laikas yra labai svarbus“. Jei laivas nusileis ant jūros dugno, bet kokios skubios jo gelbėjimo operacijos taps sudėtingos, paaiškino jis. „Kiekviena praeinanti akimirka didina riziką tiek aplinkai, tiek galimoms gelbėjimo operacijoms“, – pabrėžė J.Jreissati.
Jis teigė, kad būtina imtis skubių veiksmų, ir pridūrė, kad „vietoje skubiai reikalinga ekspertų komanda, kuri įvertintų žalos mastą ir parengtų gelbėjimo strategiją“.
Hučių revoliucinio komiteto lyderis Mohammedas Ali al-Houthi socialiniame tinkle X paskelbė, kad vis dar yra galimybė užkirsti kelią tolesnei žalai, jei JK ministras pirmininkas Rishi Sunakas ir jo vyriausybė imsis skubių veiksmų ir įleis pagalbą į Gazą. Jis pareiškė, kad jie yra atsakingi už laivo išpuolį, nes remia karą Gazoje.
„R.Sunakas turi šansą atgauti „Rubymar“, leisdamas pagalbos sunkvežimiams įvažiuoti į Gazą“, – rašė jis, nurodydamas, kad George'as Galloway'us, nepriklausomas maištininkas, kuris nepritaria karui Gazoje ir neseniai laimėjo vietą parlamente Šiaurės Anglijoje, turi pasirašyti garantinį raštą. M.A.al-Houthi nedetalizavo, ar tai reiškia, kad hučių judėjimas leis gelbėjimo operacijai patekti į tą jūros rajoną.
Ar klimato kaita turi įtakos ir Raudonajai jūrai?
Nors dėl visuotinio atšilimo pakilo vandenynų temperatūra ir tai pakenkė koraliniams rifams visame pasaulyje, Raudonojoje jūroje esantys rifai apskritai toliau klesti. Pasak jūrų ekologų ir biologų, tai vieni iš nedaugelio rifų pasaulyje, kurie gali išgyventi pasaulinį atšilimą.
Didžiausią grėsmę Raudonajai jūrai kelia pernelyg didelis turizmas ir bet kokie būsimi naftos išsiliejimai.
Parengta pagal „Al Jazeera“ inf.
