15.30 val. (14.30 val. Grinvičo laiku) Versalyje prasidėsiančiame bendrame abejų parlamento rūmų posėdyje turėtų būti surinkta trijų penktadalių balsų dauguma, kurios reikia šiam pakeitimui priimti po to, kai jis įveikė pradinį pasipriešinimą dešiniųjų pažiūrų Senate.
Jei kongresas pritars šiam žingsniui, Prancūzija taps vienintele šalimi pasaulyje, kurios pagrindiniame įstatyme aiškiai ginama teisė nutraukti nėštumą.
Prezidentas Emmanuelis Macronas praėjusiais metais įsipareigojo konstitucijoje įtvirtinti abortus, kurie Prancūzijoje įteisinti nuo 1975 metų – po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas 2022-aisiais panaikino pusę amžiaus galiojusią teisę į šią procedūrą, leisdamas valstijoms ją uždrausti arba apriboti.
Sausio mėnesį Prancūzijos parlamento žemieji rūmai – Nacionalinė asamblėja – didžiule balsų persvara pritarė tam, kad abortas būtų įtrauktas į konstituciją kaip „garantuota laisvė“, o praėjusį trečiadienį tam pritarė ir Senatas.
Dabar tikimasi, kad šis teisės akto projektas įveiks paskutinę kliūtį – bendrą abejų rūmų balsavimą, kai jie susirinks į retą bendrą posėdį buvusioje karalių rezidencijoje Versalio rūmuose.
Mažai kas tikisi, kad bus sunku surinkti reikiamą balsų skaičių po to, kai abiejuose ankstesniuose balsavimuose trijų penktadalių balsų persvara buvo gerokai viršyta.
Kai 1971 metais prasidėjo rimta politinė kampanija, „niekada negalėjome įsivaizduoti, kad teisė į abortą vieną dieną bus įrašyta į konstituciją“, – AFP sakė asociacijos „Femmes Monde“ („Moterys pasaulyje“) vadovė Claudine Monteil.
C. Monteil buvo jauniausia „343 manifesto“ signatarė. Tai buvo peticija, kurią 1971 metais pasirašė 343 Prancūzijos moterys, prisipažinusios, kad neteisėtai nutraukė nėštumą – kaip ir iki 800 000 jų tautiečių kasmet.
