188 parlamento nariai balsavo už Švedijos narystę NATO, šeši – prieš.
Šis balsavimas užbaigė daugiau nei metus trukusį vilkinimą, dėl kurio NATO partnerės smarkiai pyko, o Ukraina toliau kovojo su Rusijos kariuomene.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas socialiniame tinkle „X“ pareiškė: „Tai istorinė diena... Švedija yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už euroatlantinį saugumą“.
Rusijos invazija 2022 metų vasarį paskatino Švediją ir kaimyninę Suomiją pateikti paraiškas dėl stojimo į NATO ir atsisakyti neprisijungimo politikos, kurios abi šalys laikėsi daug metų.
Tačiau, nors Suomija praėjusių metų balandį tapo 31-ąja JAV vadovaujamo gynybos aljanso nare, Švedijos paraiška buvo pristabdyta. Turkija ją ratifikavo tik praėjusį mėnesį.
Kiek anksčiau pirmadienį Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paprašė kolegų įstatymų leidėjų pritarti Švedijos kandidatūrai.
„Švedijos ir Vengrijos karinis bendradarbiavimas ir Švedijos įstojimas į NATO sustiprins Vengrijos saugumą“, – sakė V. Orbanas parlamente.
Prieš balsavimą V. Orbano nacionalistinė partija „Fidesz“, kurios valdančioji koalicija su Krikščionių demokratų partija KDNP turi dviejų trečdalių daugumą parlamente, nurodė, kad palaikys Švedijos kandidatūrą.
Visos opozicinės partijos, išskyrus kraštutinių dešiniųjų judėjimą „Mūsų tėvynė“, taip pat pasisakė už ratifikavimą.
Dabar, kai parlamentas pritarė Švedijos paraiškai, tikimasi, kad prezidentas ją pasirašys artimiausiomis dienomis. Tuomet Švedija bus pakviesta prisijungti prie Vašingtono sutarties ir oficialiai tapti 32-ąja NATO nare.
Balsavimas, kuris pirmadienio vakarą įvyko Budapešte buvo surengtas po penktadienį įvykusio Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono ir jo Vengrijos premjero Viktoro Orbano susitikimo, kuriame jie susitarė pamiršti nesutarimus ir pareiškė, kad yra „pasirengę mirti vienas už kitą“.
Vengrijos sostinėje vykusioje šiltoje, tačiau griežtai surežisuotoje bendroje spaudos konferencijoje abi šalys taip pat pasirašė naują karinį susitarimą, kuriame Švedija pažadėjo parduoti keturis naujus „Gripen“ lėktuvus, kurie papildys 14 Vengrijos anksčiau įsigytų lėktuvų.
Praėjusį mėnesį Turkija pritarė Šiaurės šalių NATO ratifikavimui, todėl Vengrija liko paskutinė šalis, kuri turėjo tai padaryti, nepaisant asnktesnių V. Orbano pažadų, kad ji nebus paskutinė NATO narė, pasirašiusi dėl šio klausimo.
Posūkis įvyko po to, kai praėjusią savaitę valdančiosios „Fidesz“ parlamentinės frakcijos lyderis pasiūlė šį klausimą iškelti Vengrijos parlamente pirmadienį, kai jis vėl pradės darbą po žiemos pertraukos.
Švedija pateikė prašymą prisijungti prie Nato 2022 m. gegužę, tuo pačiu metu kaip ir Suomija, istoriškai keičiant savo saugumo politiką, kurią paskatino Rusijos invazija į Ukrainą šių metų vasarį. Aljanso narių nusivylimą dėl vėlavimo sukėlė V.Orbanas, dešiniųjų pažiūrų nacionalistas, užmezgęs glaudžius ryšius su Rusija.
Po balsavimo parlamente sprendimas bus nusiųstas laikinajam Vengrijos prezidentui Laszlo Koveriui, kuris per penkias dienas turės jį pasirašyti ir išsiųsti jį į Vašingtoną. Kai Suomija, pateikusi prašymą įstoti į NATO tuo pačiu metu kaip ir Švedija, sulaukė paskutinės valstybės parašo praėjusių metų liepą, šis procesas užtruko tris dienas.
Švedijos paraiška įstoti į NATO užstrigo dėl Turkijos ir Vengrijos prieštaravimų.
Po U. Kristerssono vizito Budapešte V. Orbanas pasidžiaugė „nauju Vengrijos ir Švedijos bendradarbiavimo etapu“.
Žurnalistų paklaustas, kas paskatino jo šalį atsisakyti prieštaravimo Švedijos stojimui į NATO, V.Orbanas atsakė: „Būti NATO nariais reiškia, kad esame pasirengę mirti vieni už kitus. Tai grindžiama abipuse pagarba. Tinkamu tempu vykstantis procesas buvo išmintingas.“
Tai buvo svarbus momentas nuosaikios U. Kristerssono centro dešiniųjų koalicinei vyriausybei, remiamai kraštutinių dešiniųjų Švedijos demokratų, kuri nuo pat 2022 m., kai perėmė valdžią iš socialdemokratės Magdalenos Andersson vyriausybės, sprendė NATO klausimą.
Penktadienį U.Kristerssonas sakė: „Aš esu labai patenkintas. Mes gerbiame vieni kitų skirtumus ir kartais pasiekiame gerų kompromisų. Dabar mes taip pat pradedame bendrą bendradarbiavimą su NATO būtent su tokia nuostata, kad esame pasirengę kovoti vieni už kitus pavojingu metu.“
Baltijos jūra – NATO ežeras?
Švedijos narystė NATO yra paskutinis Aljanso dėlionės gabalėlis aplink strategiškai svarbios Baltijos jūros pakrantes, tačiau Rusija vis dar kels grėsmę virš ir po vandeniu.
Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, pirmadienį Vengrijai ratifikavus jos narystę, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi. Dėl to kai kurie jau vadina jūrą „NATO ežeru“, Vakarų sąjungininkės atrodo geriau pasirengusios sumažinti Rusijos laisvę manevruoti labai svarbiame laivybos kelyje, jei kiltų karas su Maskva.
Tačiau analitikai perspėja: nors Švedijai įstojus į NATO bus lengviau kontroliuoti ir sustiprinti pažeidžiamas nares Baltijos valstybes, Rusija vis tiek gali kelti grėsmę regionui iš itin smarkiai apginkluoto Kaliningrado eksklavo ir kelti grėsmę povandeninei infrastruktūrai.
„Jei pažvelgsite į žemėlapį, taip, geografiškai Baltijos jūra tampa NATO ežeru“, – sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto mokslinė bendradarbė Minna Alander. „Tačiau NATO dar turi daug nuveikti“, – pridūrė ji.
Rusijai užpuolus Ukrainą, daug rezonansinių incidentų, susijusių su dujotiekiais ir kabeliais po Baltijos jūra, pažadino NATO dėl jos pažeidžiamumo. 2022 m. rugsėjį per sabotažo ataką buvo pažeisti dujotiekiai „Nord Stream“ tarp Rusijos ir Europos. Praėjus daugiau nei metams, tyrėjai vis dar viešai neįvardijo atsakingų asmenų. Pernai spalį buvo pažeistas dujotiekis ir kabelis iš Suomijos ir Švedijos į Estiją. Suomijos policija teigia mananti, kad greičiausiai dėl to kaltas Kinijos krovininis laivas.
NATO reagavo sustiprinusi savo karinio jūrų laivyno dislokavimus ir siekia stiprinti stebėjimo pajėgumus, tačiau pagrindinė užduotis yra stebėti, kas vyksta po vandeniu. Pasak ekspertų, kontroliuoti jūrą taip, kaip kontroliuojamos sausumos teritorijos, apskritai labai sunku, o „Nord Stream“ sabotažai parodė, kad vis dar sunku tiksliai žinoti, kas vyksta po vandeniu ir jūros dugne.
Kaliningrado grėsmė
Švedija jau seniai palaiko glaudžią partnerystę su NATO, tačiau oficiali jos narystė leis šaliai visiškai integruotis į Aljanso gynybos planus.
Be ilgos pakrantės palei Baltijos jūrą, Švedija turi ir Gotlando salą, kuri vaidintų pagrindinį vaidmenį padedant NATO. Vis dėlto kitoje vandenų pusėje Rusija turi savo gyvybiškai svarbų forpostą – Kaliningrado eksklavą. Tarp Lenkijos ir Lietuvos įspraustą regioną Maskva pastaraisiais metais pavertė vienu labiausiai militarizuotų Europoje, ten dislokuotos branduolinėmis galvutėmis apginkluotos raketos.
Kaliningrade įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas tėra šešėlis to, kas buvo šaltojo karo metais, o karas Ukrainoje ištraukė iš regiono dalį pajėgų. Vis dėlto JAV karo koledžo tyrimų profesorius Johnas Deni sakė, kad Kremlius nuolat investuoja į povandeninius pajėgumus ir vis dar turi ugnies galią surengti nedidelio masto išsilaipinimus arba kelti grėsmę NATO tiekimo maršrutams.
„Kalbant apie artileriją, netiesioginę ugnį ir branduolinius ginklus, jie pranoksta NATO sąjungininkes regione ir lenkia jas veikimo nuotoliu, – AFP sakė J. Deni. – Sąjungininkės turi suprasti šią grėsmę ir ją atremti“.
Kita vertus, nors Stokholmas atsineša turtingą laivyno istorijos paveldą, jo, kaip ir kitų NATO valstybių šiame rajone, jūrinė galia Baltijos jūroje tebėra nepakankama. „Net įskaičiavus Švediją, NATO karinio jūrų laivyno ištekliai yra gana riboti“, – sakė J. Deni ir pridūrė, kad sąjungininkės turi tobulinti savo gebėjimus vykdyti išminavimą apšaudymo sąlygomis.
Baltijos šalių stiprinimas
Trys šalys, su palengvėjimu atsikvėpusios dėl Švedijos, o taip pat ir Suomijos, įstojimo, yra NATO narės prie Baltijos jūros Estija, Latvija ir Lietuva, nuo seno laikomos Aljanso Achilo kulnu. Karo planuotojai suka galvas, kaip neleisti jų atkirsti, jei Rusijos sausumos kariuomenė užgrobtų 65 kilometrų Suvalkų koridorių tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.
Švedijos padėtis tiek Šiaurės, tiek Baltijos jūrose atveria svarbų kelią permesti daugiau NATO pajėgų siekiant apsaugoti Baltijos valstybes užpuolimo atveju. „Tai leidžia JAV pajėgoms reikiamu laiku sustiprinti Baltijos jūros šalis, bet ypač pasienio valstybes“, – sakė Estijos gynybos politikos sekretoriaus pavaduotoja Tuuli Duneton.
Nepaisant džiaugsmo dėl Švedijos priėmimo į NATO, JAV akademikas J. Deni tvirtina, kad Aljansas neturėtų atsipūsti laikydamas Baltijos jūrą savo nuosavybe. Jis perspėjo, kad vadinant Baltijos jūrą „NATO ežeru“ kyla nusiraminimas.
„Rusija kelia reikšmingą iššūkį ir grėsmę regione, o sąjungininkėms kol kas trūksta pajėgumų ją atremti kilus krizei“, – pabrėžė ekspertas.