Suomijai pernai įstojus į NATO ir prie Aljanso prisijungus Švedijai, kai vėliau pirmadienį Vengrija, atrodo, ratifikuos jos narystę ir bus pašalinta paskutinė kliūtis, visos Baltijos jūrą supančios šalys, išskyrus Rusiją, bus JAV vadovaujamo Aljanso dalimi. Dėl to kai kurie jau vadina jūrą „NATO ežeru“, Vakarų sąjungininkės atrodo geriau pasirengusios sumažinti Rusijos laisvę manevruoti labai svarbiame laivybos kelyje, jei kiltų karas su Maskva.
Tačiau analitikai perspėja: nors Švedijai įstojus į NATO bus lengviau kontroliuoti ir sustiprinti pažeidžiamas nares Baltijos valstybes, Rusija vis tiek gali kelti grėsmę regionui iš itin smarkiai apginkluoto Kaliningrado eksklavo ir kelti grėsmę povandeninei infrastruktūrai.
„Jei pažvelgsite į žemėlapį, taip, geografiškai Baltijos jūra tampa NATO ežeru“, – sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto mokslinė bendradarbė Minna Alander. „Tačiau NATO dar turi daug nuveikti“, – pridūrė ji.
Rusijai užpuolus Ukrainą, daug rezonansinių incidentų, susijusių su dujotiekiais ir kabeliais po Baltijos jūra, pažadino NATO dėl jos pažeidžiamumo. 2022 m. rugsėjį per sabotažo ataką buvo pažeisti dujotiekiai „Nord Stream“ tarp Rusijos ir Europos.
Praėjus daugiau nei metams, tyrėjai vis dar viešai neįvardijo atsakingų asmenų. Pernai spalį buvo pažeistas dujotiekis ir kabelis iš Suomijos ir Švedijos į Estiją. Suomijos policija teigia mananti, kad greičiausiai dėl to kaltas Kinijos krovininis laivas.
NATO reagavo sustiprinusi savo karinio jūrų laivyno dislokavimus ir siekia stiprinti stebėjimo pajėgumus, tačiau pagrindinė užduotis yra stebėti, kas vyksta po vandeniu. Pasak ekspertų, kontroliuoti jūrą taip, kaip kontroliuojamos sausumos teritorijos, apskritai labai sunku, o „Nord Stream“ sabotažai parodė, kad vis dar sunku tiksliai žinoti, kas vyksta po vandeniu ir jūros dugne.
Kaliningrado grėsmė
Švedija jau seniai palaiko glaudžią partnerystę su NATO, tačiau oficiali jos narystė leis šaliai visiškai integruotis į Aljanso gynybos planus.
Be ilgos pakrantės palei Baltijos jūrą, Švedija turi ir Gotlando salą, kuri vaidintų pagrindinį vaidmenį padedant NATO. Vis dėlto kitoje vandenų pusėje Rusija turi savo gyvybiškai svarbų forpostą – Kaliningrado eksklavą. Tarp Lenkijos ir Lietuvos įspraustą regioną Maskva pastaraisiais metais pavertė vienu labiausiai militarizuotų Europoje, ten dislokuotos branduolinėmis galvutėmis apginkluotos raketos.
Kaliningrade įsikūręs Rusijos Baltijos laivynas tėra šešėlis to, kas buvo šaltojo karo metais, o karas Ukrainoje ištraukė iš regiono dalį pajėgų. Vis dėlto JAV karo koledžo tyrimų profesorius Johnas Deni sakė, kad Kremlius nuolat investuoja į povandeninius pajėgumus ir vis dar turi ugnies galią surengti nedidelio masto išsilaipinimus arba kelti grėsmę NATO tiekimo maršrutams.
„Kalbant apie artileriją, netiesioginę ugnį ir branduolinius ginklus, jie pranoksta NATO sąjungininkes regione ir lenkia jas veikimo nuotoliu, – AFP sakė J. Deni. – Sąjungininkės turi suprasti šią grėsmę ir ją atremti“.
Kita vertus, nors Stokholmas atsineša turtingą laivyno istorijos paveldą, jo, kaip ir kitų NATO valstybių šiame rajone, jūrinė galia Baltijos jūroje tebėra nepakankama. „Net įskaičiavus Švediją, NATO karinio jūrų laivyno ištekliai yra gana riboti“, – sakė J. Deni ir pridūrė, kad sąjungininkės turi tobulinti savo gebėjimus vykdyti išminavimą apšaudymo sąlygomis.
Baltijos šalių stiprinimas
Trys šalys, su palengvėjimu atsikvėpusios dėl Švedijos, o taip pat ir Suomijos, įstojimo, yra NATO narės prie Baltijos jūros Estija, Latvija ir Lietuva, nuo seno laikomos Aljanso Achilo kulnu. Karo planuotojai suka galvas, kaip neleisti jų atkirsti, jei Rusijos sausumos kariuomenė užgrobtų 65 kilometrų Suvalkų koridorių tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.
Švedijos padėtis tiek Šiaurės, tiek Baltijos jūrose atveria svarbų kelią permesti daugiau NATO pajėgų siekiant apsaugoti Baltijos valstybes užpuolimo atveju. „Tai leidžia JAV pajėgoms reikiamu laiku sustiprinti Baltijos jūros šalis, bet ypač pasienio valstybes“, – sakė Estijos gynybos politikos sekretoriaus pavaduotoja Tuuli Duneton.
Nepaisant džiaugsmo dėl Švedijos priėmimo į NATO, JAV akademikas J. Deni tvirtina, kad Aljansas neturėtų atsipūsti laikydamas Baltijos jūrą savo nuosavybe. Jis perspėjo, kad vadinant Baltijos jūrą „NATO ežeru“ kyla nusiraminimas.
„Rusija kelia reikšmingą iššūkį ir grėsmę regione, o sąjungininkėms kol kas trūksta pajėgumų ją atremti kilus krizei“, – pabrėžė ekspertas.
