Savo nuosprendyje Konstitucinis teismas nurodė, kad reikalavimas įrodyti elementarias latvių kalbos žinias, norint įgyti naują leidimą nuolat gyventi šalyje, perteklinio krūvio nesudaro.
Ketvirtadienį teismo pirmininkas Aldisas Lavinsas nuostatą dėl kalbos pavadino „paprasčiausiu užsieniečio pagarbos Latvijos valstybei, visuomenei ir kultūrai ženklu“.
Pagal rugsėjo 1 d. įsigaliojusią įstatymo nuostatą, kiekvienas Rusijos paso turėtojas, pageidaujantis toliau teisėtai gyventi Latvijoje, privalo gauti naują leidimą gyventi šalyje ir (su keletu išimčių) įrodyti turįs pakankamų latvių kalbos žinių.
Kai kuriuos Latvijoje gyvenančius rusus tai papiktino ir jie šį reikalavimą apskundė teisme, aiškindami, kad su jais neteisingai elgiamasi.
A. Lavinsas nurodė, kad, priimdamas savo nuosprendį, teismas atsižvelgė ir į susirūpinimą dėl nacionalinio saugumo.
Atsižvelgiant į geopolitinę padėtį, Latvijoje toliau gyventi gali tik asmenys, nekeliantys grėsmės valstybei ir jos visuomenei, paaiškino jis.
Ginčo objektas – Latvijos imigracijos įstatymų pakeitimai, padaryti 2022 m. rudenį, po to, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto Rusijos invazija.
ES ir NATO narė Latvija rytuose turi sieną su Rusija. Rusų kilmės asmenys sudaro maždaug ketvirtadalį 1,9 mln. šalies gyventojų. Daugelis iš jų į šalį atvyko sovietmečiu arba yra tuomet atvykusių imigrantų palikuonys.
Dauguma jų, ypač vyresniojo amžiaus žmonės, nėra Latvijos piliečiai, tačiau jiems suteiktas „nepiliečių“, tuo tarpu kiti turi Rusijoje išduotą pasą.
