Trys kariniai režimai rugsėjo mėnesį sudarė gynybos ir ekonominį paktą – Sahelio valstybių aljansą (AES).
Burkina Faso gynybos ministras generolas Kassoumas Coulibaly teigė, kad derybos Uagadugu suteikė galimybę siekti „priemonių, mechanizmų ir procedūrų“ bei „konfederacijos teisinės struktūros“ įgyvendinimo.
Jo kolega Nigerio generolas Salifou Modi teigė, kad šios procedūros „leis mūsų aljansui ir konfederacijai veikti efektyviai trijų šalių gyventojų dideliam džiaugsmui“.
Trijų šalių užsienio reikalų ministrai gruodžio mėnesį susitikę Malio sostinėje Bamake pritarė konfederacijos sukūrimui kaip daliai ilgalaikio tikslo suvienyti šias Vakarų Afrikos kaimynes į federaciją.
Nigerio karinis lyderis generolas Abdourahamane Tiani sekmadienį pareiškė, kad bendros valiutos su Burkina Fasu ir Maliu sukūrimas galėtų būti „išeitis“ iš „kolonizacijos“.
Pastarasis susitikimas įvyko praėjus vos kelioms savaitėms po to, kai Burkina Fasas, Malis ir Nigeris paskelbė apie pasitraukimą iš Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS).
Visos trys šalys 1975 metais buvo regioninio bloko steigėjos, tačiau jų narystė buvo sustabdyta po karinių perversmų, per kuriuos buvo nuverstos rinkimuose išrinktos civilinės vyriausybės.
Šios trys šalys susiduria su nuolatiniu džihadistų smurtu ir nuo 2020 metų patyrė karinius perversmus.
Jų naujieji kariniai lyderiai taip pat apkaltino buvusią kolonijinę galybę Prancūziją, kad ji ECOWAS pavertė savo įrankiu. Jie išvijo Prancūzijos ambasadorius ir karines pajėgas, o politiniu ir kariniu požiūriu atsigręžė į Maskvą.
Pasitraukimas iš ECOWAS „suteikia mums galimybę pasiekti tikrą brolybę... be jokio išorinio kišimosi ar manipuliacijų“, – sakė Malio teritorinio administravimo ir decentralizacijos ministras pulkininkas Abdoulaye Maiga.
K. Coulibaly pridūrė, kad ECOWAS „nusigręžė nuo savo pagrindinio tikslo – tarnauti žmonėms“. „Mūsų sprendimas pasitraukti yra negrįžtamas“, – sakė jis.
