Tuo metu „The Washington Post“ su pareigūnų pokalbiu susipažinę asmenys teigė, kad V. Zelenskis kariuomenės vadui pasakė, kad ukrainiečiai pavargo nuo karo, o šalies tarptautiniai partneriai sulėtino karinės pagalbos teikimą, todėl galbūt naujasis vadas pagyvintų situaciją.
Kaip leidiniui anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai nurodė, pirmadienio susitikime nesutarimai tarp V. Zalužno ir V. Zelenskio užvirė dėl to, kad jie nesutarė, kiek karių Ukraina turi mobilizuoti šiais metais.
Anot jų, kariuomenės vadas pasiūlė mobilizuoti beveik 500 000 karių, tačiau V. Zelenskis šį skaičių laikė nepraktišku, argumentuodamas, kad trūksta uniformų, ginklų ir mokymo priemonių, taip pat galimi sunkumai, susiję su verbavimu.
Vienas su pokalbiu susipažinęs asmuo „The Washington Post“ sakė, kad V. Zalužnas paprieštaravo, teigdamas, kad Ukrainai jau dabar trūksta pajėgų dėl didėjančių nuostolių. Be to, Rusija planuoja mobilizuoti 400 000 žmonių.
Iš karto nebuvo aišku, kas pakeis 50-metį kariuomenės vadą. Vienas pagrindinių kandidatų – Ukrainos karinės žvalgybos vadovas, 38 metų generolas leitenantas Kyrylo Budanovas. Tačiau jis anksčiau dirbo specialiosiose pajėgose ir dar nėra vadovavęs didelėms pajėgoms.
„Kai kas mano, kad jis paskutinę minutę atsisakė šio darbo. Artimas kolega tvirtina, kad K. Budanovas nesiekė V. Zalužno vietos, tačiau atsisakyti karinio posto jis taip pat neturėjo teisės“, – rašo leidinys „The Economist“.
Anot „The Economist“, kitas kandidatas, kuris galėtų pakeisti dabartinį kariuomenės vadą – Ukrainos sausumos pajėgų vadas generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis, kuriam buvo priskirta vadovauti Kijevo gynybai pirmąjį karo mėnesį, o 2022 m. rudenį surengti sėkmingą kontrpuolimą Charkovo srities šiaurės rytuose.
Pasak aukšto rango pareigūno, V. Zalužnui buvo pasiūlytos kitos pareigos, tačiau jis atsisakė, nes planuoja išeiti į atsargą, pažymi „The Washington Post“. „The Economist“ duomenimis, generolui buvo pasiūlytas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus postas. Kol kas jis lieka kariuomenės vado poste, o oficialus įsakymas dėl jo atleidimo gali būti atidėtas.
Trintis tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno tvyrojo jau kelis mėnesius, o ypač išryškėjo praėjusių metų lapkritį po „The Economist“ publikacijos, kurioje Ukrainos kariuomenės vadas užsiminė apie aklavietę kare. V. Zelenskis nepritarė tokioms generolo pastaboms apie situaciją mūšio lauke. Anot šaltinio, kalbėjusio su „The Washington Post“, V. Zalužnas jau nuo 2022 m. vasaros tikėjosi, kad gali būti atleistas.
Tuo metu keturi leidinio „Financial Times“ šaltiniai teigė, kad nors V. Zelenskio biuras priėmė sprendimą atleisti V. Zalužną, jis gali būti atleistas tik po kurio laiko, o ne dabar.
Praėjusiais metais V. Zelenskio frakcijos parlamente vadovas paskelbė, kad tuometinis gynybos ministras Oleksijus Reznikovas bus atstatydintas, tačiau pareigūnas poste išbuvo dar kelis mėnesius. Vakarų leidiniuose pažymima, kad tai gali nutikti ir V. Zalužno atveju.
Su susitikimu susipažinęs asmuo leidiniui „Financial Times“ pažymėjo, kad dar vienas įtampos šaltinis buvo atotrūkis tarp to, kokios paramos V. Zalužnas prašė šalies kariuomenei, ir to, ką Ukrainos politikai sugebėjo gauti iš tarptautinių partnerių
BBC pašnekovai Ukrainos valdžios institucijose išsakė dvi pagrindines versijas, kurios galėjo sutrukdyti V. Zelenskiui pasirašyti V. Zalužno atleidimo dekretą. Anot jų, galimai į situaciją įsikišo Vakarų partneriai, arba yra problemų dėl naujojo vyriausiojo vado paskyrimo, jei kandidatai K. Budanovas ir O. Syrskis atsisakė posto.
Kijevo tarptautinio sociologijos instituto generalinis direktorius Volodymyras Panioto Ukrainos portalui „New Voice“ vertindamas galimo vyriausiojo vado atleidimo pasekmes, teigė, kad tai gali stipriai sumažinti pasitikėjimo valdžia lygį.
„Mūsų apklausos duomenimis, 72 proc. ukrainiečių nepritaria V. Zalužno atsistatydinimui. Todėl galime daryti išvadą, kad jei informacija apie vyriausiojo vado atleidimą yra tik gandai, už jų skleidimo gali slypėti Zelenskio oponentai (kurie tokiu būdu nori pakirsti pasitikėjimą juo).
Kai tapo aišku, kad karas užsitęs <...>, oponentų politinė kova prieš V. Zelenskį atsinaujino. Žinoma, tai kenkia ir Ukrainos visuomenės vienybei, ir kovai su priešu. Iki šiol netyrėme, kuo skiriasi gyventojų grupės, remiančios V. Zalužną ir V. Zelenskį. Tačiau dabar tokių nesutarimų eskalavimą, mūsų nuomone, yra greičiau neigiama tendencija, kuri kenkia Ukrainai“, – teigė ekspertas.
