„Trečiadienį į MIDI atvykstu 12.40 val. ir išvykstu 17.30 val.“
„Labai gerai, būsiu ten – susitiksime perone prie traukinio. Jei nerasime vienas kito, prie pagrindinio įėjimo į stotį.“
Šis europarlamentarės Tatjanos Ždanokos iš Latvijos rusų sąjungos partijos ir Rusijos piliečio Dmitrijaus Gladėjaus apsikeitimas elektroniniais laiškais vyko 2006 m. rudenį. Jiedu planavo susitikti Briuselio geležinkelio stotyje. Tuo metu T. Ždanoka jau dvejus metus buvo Europos parlamento (EP) nare.
Nors nuo pat nepriklausomybės atgavimo Latvijoje T. Ždanoka buvo laikoma Kremliaus įtakos agente, padedančia skleisti jo pranešimus apie tariamą masinę rusakalbių gyventojų diskriminaciją ir fašizmo atgimimą, iki šiol nebuvo jokių įrodymų, kad ji glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis.
Tačiau tyrimas, atskleidęs parlamentarės susirašinėjimą su rusu, patvirtino šiuos spėliojimus. D. Gladėjus nėra eilinis Rusijos pilietis. Pastaraisiais dešimtmečiais formaliai jis atstovavo Rusijai mažai žinomose rinkimų stebėjimo organizacijose, tačiau jo ryšį su FSB patvirtina daugybė duomenų bazių.
Pirmieji laiškai – dar 2005 m.
Atsakyme „Re:Baltica“ T. Ždanoka neneigė elektroninių laiškų autentiškumo, tačiau pažymėjo, kad, jos nuomone, nepriimtina komentuoti įsilaužimo būdu gautų asmeninių dokumentų turinį.
„Šio dokumento negalėčiau laikyti man užduotais klausimais, nes jis grindžiamas informacija, kurią jūs tariamai turite ir kurios pagal apibrėžimą neturėtumėte turėti“, – žurnalistams atsakė ji.
Pirmieji laiškai iš D. Gladėjaus T. Ždanokos nulaužtoje pašto dėžutėje gauti dar 2005 m.
„Prašome kuo greičiau persiųsti D. G. informaciją, pridėtą dviejuose failuose“, – tuo metu buvo nurodoma elektroniniame laiške.
Prie laiško buvo pridėti Estijoje planuojamos konferencijos programos ir pranešimo spaudai projektai. Po kelių dienų Narvoje vyksiančioje konferencijoje „Rusakalbiai Europos Sąjungoje: bendradarbiavimo su vietos valdžios institucijomis patirtis“ dalyvavo T. Ždanoka ir kiti prorusiški politikai.
Jau tada Estijos vidaus saugumo tarnyba (KAPO) nurodė, kad tai buvo bandymas daryti įtaką vidaus politikai. Konferencija įvyko likus savaitei iki savivaldybių rinkimų ir ja, kaip nurodoma, buvo siekiama padidinti rinkimuose dalyvaujančių Rusijos partijų atstovų populiarumą.
KAPO teigimu, Europos rusų aljansas, kurio narė buvo T. Ždanoka, apsimetė nevyriausybine organizacija, tačiau iš tikrųjų buvo FSB produktas. Aljanso sukūrimo idėja „buvo parengta Sankt Peterburge, o apie jo sukūrimą su triumfu buvo pranešta FSB vadovybei.
„Geriausia viso to dalis buvo ta, kad FSB sugebėjo vykdyti savo veiklą už Europos mokesčių mokėtojų pinigus. Deputatus – tokius kaip T. Ždanoka – finansavo jų parlamentinės frakcijos“, – leidiniui „The Insider“ sakė Vakarų žvalgybos pareigūnas.
Tiltas tarp FSB ir jos suborganizacijų
T. Ždanoka ir D. Gladėjus daugelį metų palaikė nuolatinį ryšį ir planavo susitikimus Europoje, tačiau niekada neaptarinėjo jų turinio laiškuose. Tačiau santykių pobūdį liudija, kai kurie elektroniniai laiškai. Vienas iš jų – pavadinimu „Ataskaita“, parašytas 2007 m. rugsėjo mėnesį.
Sprendžiant iš elektroninių laiškų chronologijos, laiškas parašytas savaitė po T. Ždanokos ir D. Gladėjaus susitikimo Maskvoje. T. Ždanoka ten atvyko tranzitu po vizito Kinijoje, o vėliau traukiniu iškeliavo į Rygą.
Laiške europarlamentarė atsiprašė, kad nespėjo atsiųsti žadėtos informacijos iš Strasbūro. Jame T. Ždanoka pasakojo, kokios užduotys buvo atliktos nuo birželio mėnesio.
Pastaraisiais metais T. Ždanoka nenuilstamai dirbo. Pavyzdžiui, Europos Parlamente ji surengė viešą klausymą dėl Estijos valdžios institucijų požiūrio į smurtinius protestus Taline po to, kai buvo perkeltas paminklas sovietų kariui. Vėliau ji D. Gladėjų informavo, kad apie šiuos klausymus buvo pranešta Rusijoje, Estijoje ir Latvijoje iš dalies todėl, kad jos „stažuotojas“ Ivanas Engaševas apie juos rašė Latvijos laikraščiams rusų kalba.
„Tatjanos Ždanokos fondas rusų mokyklai“ lėšomis parlamentarė taip pat apmokėjo savaitinės programos „Rusų mokyklos valanda“ veikimą, kurioje ne kartą įspėjo šalyje gyvenančius rusus apie neva egzsistuojančias problemas, susijusias su vaikų iš rusų šeimų siuntimu į latvių kalbos mokyklas.
Dar vienas T. Ždanokos darbas – parodos „Rusai Latvijoje“, kurią buvo planuojama eksponuoti Europos Parlamente, rengimas. Jos tikslas – „sugriauti įsišaknijusį oficialų Latvijos mitą, kad Latvijoje gyvenantys rusai yra imigrantai“.
2010 m. balandžio 9 d. politikė nusiuntė D. Gladėjui rusų Pergalės dienos šventimo Latvijoje skatinimo plano projektą. Šiame pasiūlyme buvo prašoma skirti 5,5 tūkst. eurų papildomai prie finansavimo, kurį T. Ždanoka turėjo gauti kaip oficiali organizatorė, kaip Europos Parlamento narė.
Pinigai buvo skirti įvairiems tikslams. Vienas iš jų buvo nupirkti Georgijaus juosteles, kitas – sukurti dokumentinį filmą apie Latvijos veteranus, vykstančius į Austriją ir Belgiją dalyvauti Vienos išvadavimo iš Trečiojo reicho 65-osiose metinėse.
„Kuo labiau didėja V. Putino paranoja, tuo platesni Penktosios kolonos įgaliojimai, įskaitant postus Rusijos ambasadose Vakaruose, kad būtų galima stebėti rusų emigrantus“, – „The Insider“ T. Ždanokos veikimą vertino vienas Vakarų žvalgybos šaltinis. T. Ždanoka jau du dešimtmečius, pasak jo, yra „tiltas tarp Rusijos žvalgybos tarnybų ir jų suborganizacijų“.
Bendravo mažiausiai 8-erius metus
Europarlamentarė D. Gladėjų pažįsta nuo 1970-ųjų, kai jiedu buvo studentai Kaukaze ir mokėsi slidinėti. Jie ir toliau susitikinėjo Sankt Peterburge, kur gyveno D. Gladėjus su žmona, ir Rygoje, kai D. Gladėjaus dukra ištekėjo už latvio. T. Ždanoka su Rusijos FSB atstovu nuolat bendravo mažiausiai aštuonerius metus.
„Galiu paliudyti, kad vieninteliai žmonės, su kuriais esu sėdėjusi prie vieno stalo, tvirtai žinodama, kad jie yra ar buvo Rusijos FSB pareigūnai, yra Vladimiras Putinas ir Sergėjus Naryškinas“, – žurnalistams, atsakydama apie bendravimą su FSB pareigūnais, nurodė ji.
Kaip išsiaiškino žurnalistai, D. Gladėjus su politike dirbo iki 2013 m. Vėliau jis ją virtualiai supažindino su Sergėjumi Krasinu, kuriam ji pradėjo tiesiogiai siųsti savo agentūros ataskaitas. Tačiau „Krasinas“ iš tikrųjų yra slapyvardis. Leidiniui „The Insider“ dėl nutekinto slaptažodžio pavyko išsiaiškinti savininką. Šiuo slaptažodžiu taip pat buvo prisijungta prie telefono, priklausančio 53 metų Sergejui Belčiukovui, FSB pareigūnui iš Sankt Peterburgo.
Iš nutekintų elektroninių laiškų matyti, kad T. Ždanoka bendravo su S. Belčiukovu bent iki 2017 m. sausio mėnesio. Viename laiške ji skubiai prašė FSB pareigūno padėti jai nusiųsti aštuonių Latvijos veteranų delegaciją į Sankt Peterburgą švęsti Leningrado blokados pabaigos metinių. „Tradiciškai tokios grupės kelionės išlaidas apmoku aš, tačiau administracija padengia viešbučio ir maitinimo išlaidas“, – rašė ji.
Su T. Ždanoka dirbo ir kitas FSB operatyvininkas. Informacija apie jį pasirodė 2022 m., kai Estijos teismas nagrinėjo Sergėjaus Seredenkos, save vadinančio „Estijos žmogaus teisių ombudsmenu“, bylą dėl kaltinimų antivalstybine veikla (dėl to S. Seredenka gavo 5,5 metų laisvės atėmimo bausmę).
Tarp septynių FSB pareigūnų, prižiūrėjusių S. Seredenko, buvo ir Artemas Kurejevas. Estijos nuosprendyje teigiama, kad 2014 m. T. Ždanoka kreipėsi į Belgijos ambasadą Maskvoje, kad gautų Šengeno vizą A. Kurejevui apsilankyti Europos Parlamente balandžio 2–8 d., netrukus po Krymo aneksijos. Tokiu būdu parlamentarė ne tik siuntė savo FSB vadovams veiklos ataskaitas, bet ir naudojosi savo, kaip Europos Parlamento narės, statusu, kad padėtų jiems patekti į ES.
Kas toliau?
„Re:Baltica“ žurnalistai kreipėsi į Latvijos valstybės saugumo tarnybą (VSD), klausdami, kuo europarlamentarei gali baigtis tiesioginio bendradarbiavimo su priešiškos šalies žvalgybos tarnybomis atskleidimas.
Pasirodo, tik nuo 2016 m. įstatymas numato atsakomybę už pagalbą užsienio valstybei ar užsienio organizacijai, kurios veikla nukreipta prieš Latviją. Jis negali būti taikomas atgaline data.
„Todėl jūsų minimi istoriniai epizodai nelaikytini nusikaltimu“, – sakė Latvijos saugumo tarnybos vadovas Normunds Mežviets. Tačiau vienas laiškas yra vėlesnis, 2017 m., kai jis jau užtraukia atsakomybę.
Nepaisant to, kad T. Ždanoka prašė FSB pinigų savo veiklai ir kad su ja susijusios organizacijos taip pat yra gavusios finansavimą iš Maskvos, Latvijos saugumo tarnybos atstovas, prašęs likti anonimu, „Re:Baltica“ sakė, kad politikė greičiausiai bendradarbiavo dėl ideologinių priežasčių, o ne dėl pinigų.
„Jai nereikėjo pinigų. Ji turėjo pakankamai kaip Europos Parlamento narė, be to, nemažai išleido iš savo asmeninių lėšų“.
Švedijos žaliųjų partijos europarlamentarė, buvusi Stokholmo kultūros ir demokratijos ministrė Alice Bach Kuhnke „The Insider“ teigė, kad žinia apie tai, jog T. Ždanoka dirbo Rusijos žvalgybos tarnyboms, „yra siaubinga, bet nestebina“.
„Kadangi buvau ministrė Švedijos vyriausybėje, žinau, kaip dirba Rusijos ir V. Putino agentai ir kad jie visur turi šnipų tinklus“, – pažymėjo ji.
Aišku, kad 20 metų trukusi T. Ždanokos karjera EP baigėsi. Ji negali kandidatuoti šių metų rinkimuose pagal 2022 m. įstatymo pataisas, kurios neleidžia kandidatuoti asmeniui, kuris po nepriklausomybės atkūrimo liko aktyvus Komunistų partijos narys. Tuomet pasibaigs ir jos parlamentinė neliečiamybė.
Ar ji bus teisiama už bendradarbiavimą? Tai priklausys nuo to, ar Latvijos saugumo tarnybos sugebės įrodyti, kad ji žinojo, jog bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba.
