Jerevanas ir Baku kariavo du karus dėl ginčytino Kalnų Karabacho regiono, pernai per žaibišką puolimą Azerbaidžanas jį atsikovojo. „Pateikėme Azerbaidžanui pasiūlymą sudaryti abipusį ginklų kontrolės mechanizmą ir pasirašyti nepuolimo sutartį, jei taikos sutarties pasirašymas vėluotų“, – sakė N. Pašinianas Armėnijos kariuomenės dienos minėjimo renginyje.
Jis taip pat pareiškė, kad Armėnija, daugelį metų buvusi Rusijos sąjungininkė, o dabar bijanti Azerbaidžano karinių veiksmų prieš jos teritoriją, turi peržiūrėti savo saugumo priemones.
„Turime keisti strateginį mąstymą saugumo srityje ir diversifikuoti (tarptautinius) santykius šioje srityje“, – sakė N. Pašinianas. „Ketiname įsigyti naujų ir modernių ginklų, pastaraisiais metais vyriausybė pasirašė sutartis dėl ginklų įsigijimo už milijardus dolerių“, – pridūrė jis.
Azerbaidžanas neigia turįs teritorinių pretenzijų Armėnijai ir atmetė naujo konflikto su buvusia sovietine respublika galimybę.
N. Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas anksčiau sakė, kad taikos sutartis galėjo būti pasirašyta dar iki praėjusių metų pabaigos. Tačiau tarptautiniu mastu tarpininkaujamos taikos derybos nedavė proveržio.
Praėjusį mėnesį Armėnija ir Azerbaidžanas apsikeitė karo belaisviais – tai buvo pirmasis žingsnis normalizuojant santykius. Europos Sąjunga (ES), Jungtinės Amerikos Valstijos, Turkija ir Rusija gyrė šį žingsnį kaip „proveržį“. Kalinių mainai suteikė vilčių atgaivinti N. Pašiniano ir I. Alijevo derybas akis į akį. Jiedu buvo kelis kartus susitikę tarpininkaujant ES vadovui Charles‘iui Micheliui, bet nuo spalio procesas sustojo. Rusijos, tradicinės regiono galios ir tarpininkės, įklimpusios į karą Ukrainoje, įtaka Kaukaze sumažėjo.
