Nors šiame kare, kaip ir bet kuriame kitame, informacines kampanijas vykdo abi pusės, reikia nepamiršti, kad Rusija melą ir dezinformaciją pasitelkia beveik nuolatos, primena britų transliuotojas BBC.
Tai įrodė iš Amsterdamo į Kvalą Lampūrą skridusio keleivinio lėktuvo (skrydis MH17) numušimas virš Rytų Ukrainos 2014 m. bei dvigubo žvalgybos agento Sergejaus Skripalio bei jo dukros Julijos nunuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ 2018 m., paminint tik du didžiausius pastarojo dešimtmečio incidentus.
Netgi plataus masto invazija į Ukrainą buvo pradėta remiantis melu: melagingu teiginiu, kad „nacių“ režimas ten kelia rusakalbiams „genocido“ pavojų.
Tai nereiškia, kad kiekvienas Rusijos gynybos ministerijos ir Kremliaus žodis yra netiesa, tačiau, kai jie kalba apie valstybes, kurias laiko priešais, melo ir dezinformacijos galima aptikti kur kas daugiau nei tiesos, todėl labai svarbu prieš kartojant Maskvos teiginius, juos atidžiai patikrinti.
Šį kartą pranešimai, kad Belgorodo dsrityje sudužo transporto lėktuvas Il-76, pirmiausia pasirodė Rusijos valstybinėse naujienų agentūrose. Jose buvo cituojama Gynybos ministerija Maskvoje, kuri teigė, kad lėktuvu skrido 65 ukrainiečių karo belaisviai, vykstančių į apsikeitimą belaisviais.
Kijevas to nepatvirtino, o iš Rusijos įrodymų nebuvo gauta.
Rusijos parlamento narys Andrejus Kartapolovas beveik iš karto ėmė plėsti šį pareiškimą ir net užsiminė, kad Ukraina galėjo panaudoti raketą „Patriot“, kad numuštų lėktuvą. Tai reikštų, kad buvo panaudotas Vakarų tiekiamas ginklas – skabus teiginys, kuriam kol kas taip pat nėra jokių įrodymų.
Tokioms kalboms skambant vis garsiau ir plintant po pasaulį, Ukraina vis dar nepateikė jokių komentarų. Tylą neišvengiamai užpildė Rusijos triukšmas.
Pasak JAV veikiančio Karo studijų instituto (ISW), Rusijos kaltinimai, jog Ukraina neva numušė lėktuvą Il-76 su ukrainiečių karo belaisviais, „iš dalies yra skirti sėti nepasitenkinimui Ukrainoje ir skatinti nepasitikėjimui Ukrainos vyriausybe, nes tai atitinka kitas Rusijos informacines pastangas, kuriomis siekiama susilpninti Ukrainą iš vidaus“.
ISW pabrėžė, kad apsikeitimas karo belaisviais yra jautrus klausimas tiek Rusijai, tiek Ukrainai, todėl tikimasi, kad belaisvių paminėjimas pranešimuose sukels emocingą visuomenės reakciją.
Visgi Kijeve trečiadienį pasigirdo kalbos, kad tą dieną buvo planuojamas apsikeitimas belaisviais, o vėliau tai patvirtino vienas šaltinis. Tačiau niekas iš Ukrainos pareigūnų to oficialiai nepasakė.
Visi pareigūnai, kuriems skambino BBC komanda, norėdama gauti informacijos, sakė: „dar ne“, „tikriname informaciją“ arba „tiesiog palaukite“. Aštuonias valandas nebuvo jokios žinios.
Tai nesustabdė spekuliacijų iš Rusijos, įskaitant beprotiškus teiginius, kad Ukraina tyčia nužudė savo karius. Tariamas to pagrindimas toks suktas, kad jo neverta net kartoti.
Tačiau atmesti tokias kalbas nereiškia atmesti galimybę, kad Ukraina padarė baisią klaidą. Galų gale tikrai žinoma, kad lėktuvas nukrito – ir Ukraina turi galimybių lėktuvus numušti.
Iš pradžių naujienų svetainė „Ukrainska Pravda“ citavo šaltinį iš ginkluotųjų pajėgų, kuris teigė, kad tai buvo „jų darbas“ ir kad lėktuvu buvo gabenamos rusiškos raketos S300 Charkovui atakuoti. Kitaip tariant, sėkmė.
Vėliau informacija buvo patikslinta, nurodant, kad šaltinis nebuvo patvirtintas.
Vakare pagaliau sulaukėme dviejų oficialių pareiškimų iš Ukrainos.
Juos pateikė Generalinis štabas ir Ukrainos karinė žvalgyba, ir jie kartu reiškia pripažinimą, kad Ukraina galėjo numušti lėktuvą, nors nė viename iš jų tai nebuvo pasakyta tiesiogiai.
Ukraina pabrėžia, kad neturi patikimos informacijos apie lėktuvo keleivius. Tačiau ji patvirtino, kad trečiadienį buvo planuotas apsikeitimas belaisviais ir jis neįvyko.
Ji taip pat sakė, kad Rusija paprastai pateikia informaciją apie maršrutą ir transportą, kuris bus naudojamas apsikeitimui, kad įsitikintų, jog jis yra saugus. Šį kartą, Ukrainos teigimu, to nebuvo.
Generalinio štabo pareiškimas atrodė tarsi pateisinimas šaudyti į tokį lėktuvą – atvirai nenurodant, kas įvyko.
Pastaruoju metu Rusija suintensyvino raketų atakas iš Belgorodo, ypač apšaudant Charkovą, kur žuvo ir buvo sužeista dešimtys civilių gyventojų. Transporto lėktuvai, tokie kaip tas, kuris sudužo trečiadienio rytą, pristato ginklus, kurie vėliau apšaudo Ukrainą iš Rusijos pasienio regionų.
Taigi vakar buvo pateikta keletas atsakymų, daugiau užuominų ir daugybė neaiškių teiginių. Tačiau vis dar yra klausimų.
Kol kas negalime būti tikri, kas buvo sudužusiame lėktuve. Nežinome, kiek pareigūnai Kijeve žino informacijos, bet jos nepateikia. Tuo labiau nežinome, kiek tiesos yra rusų teiginiuose.
Jei transporto lėktuve buvo Ukrainos karių, Rusija galiausiai turės pateikti įrodymų. O Kijevas turės pateikti išsamesnius atsakymus, nes tūkstančiai Ukrainos šeimų, kurių artimieji atsidūrė Rusijoje kaip karo belaisviai laukia ir nerimauja.
Parengta pagal BBC inf.
