Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad visi sudužusiame Il-76 skridę žmonės žuvo. Ukrainos pusė savo ruožtu pareiškė tikrinanti informaciją ir paragino neplatinti nepatikrintos informacijos.
Ką sako Rusija?
Rusijos „Telegram“ kanalai pirmieji pranešė apie karinio transporto lėktuvo IL-76 katastrofą Belgorodo srities Koročos rajone. Žinoma, kad incidentas įvyko apie 11 val. vietos laiku. Internete netrukus pasklido vaizdo medžiaga iš incidento vietos. Vaizdo įraše matyti, kad po avarijos įvyko sprogimas, o po jo kilo didelis gaisras.
Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Kovalenko nurodė, kad, jo nuomone, tai gali būti patvirtinimas, kad lėktuvas gabeno raketas S-300. „Šią versiją patvirtina faktas, kad po katastrofos iš lėktuvo nieko neliko, o jo korpuso dalys buvo išmėtytos po lauką, o tai reiškia, kad po katastrofos ir smūgio į žemę įvyko galingas amunicijos sprogimas“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.
Rusijos žiniasklaida netrukus pranešė, kad avarijos vieta buvo aptverta. Į įvykio vietą buvo išsiųstos operatyvinės tarnybos. Kitas su spec. tarnybomis susijęs kanalas pranešė, kad jų šaltinių duomenimis, gautas įsakymas apriboti civilinių tarnybų darbą IL-76 katastrofos vietoje Belgorodo srityje.
„Nepaprastųjų situacijų ministerijos operatyvinis štabas nutraukia darbą, įvykio vietoje lieka tik Gynybos ministerijos ir silovikų struktūros“, – sakoma VČK-OGPU „Telegram“ kanale.
Kiek vėliau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad lėktuvą Il-76 esą numušė Ukrainos pajėgos, naudodamos priešlėktuvinę raketų sistemą iš Charkovo srities. Tariamai buvo paleistos dvi raketos.
Rusijos Valstybės Dūmos gynybos komiteto pirmininkas, į atsargą išėjęs generolas Andrejus Kartapolovas pridūrė, kad netoli Belgorodo sudužusį lėktuvą Il-76 neva numušė raketos, kurias Vakarai tiekė Ukrainai.
„Il“ numušė trys raketos „Patriot“ arba IRIS-T“, – sakė A.Kartapolovas Valstybės Dūmos posėdyje, pateikdamas kiek kitokią informaciją nei Gynybos ministerija ir nenurodydamas, iš kur ją gavo.
Ką sako Ukraina?
Naujienų portalo „RBC-Ukraina“ šaltinių Ukrainos gynybos pajėgose duomenimis, šis Rusijos karinis transporto lėktuvas gabeno raketas, skirtas oro gynybos sistemai S-300. Kaip nurodo portalas, būtent šias sistemas rusai dažnai naudoja Charkovo regionui pulti. Jokių kitų detalių šaltinis nepateikė.
Tuo tarpu anoniminis šaltinis agentūrai „Interfax-Ukraina“ nurodė, kad lėktuvas esą buvo numuštas pakilimo metu.
Anot „Suspilne“, Ukrainos gynybos ministerija negali patvirtinti, kad lėktuvą numušė Ukrainos gynybos pajėgos, nes „vis dar tiria informaciją“.
Savo ruožtu Karo belaisvių elgesio koordinavimo štabas pakomentavo Rusijos gynybos ministerijos pareiškimą dėl lėktuvo numušimo ir paragino susilaikyti nuo nepatikrintos informacijos skleidimo, kol nebus paskelbti oficialūs pareiškimai.
„Koordinavimo štabas ir kitos atitinkamos struktūros renka ir analizuoja visą reikalingą informaciją. Raginame žiniasklaidą ir piliečius susilaikyti nuo nepatikrintos informacijos skleidimo, kol įgalioti asmenys ar institucijos nepateiks oficialių pareiškimų ar komentarų“, – sakoma pareiškime.
Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas taip pat sakė, kad aiškinasi detales ir analizuoja informaciją apie Rusijos lėktuvo IL-76 numušimą.
„Raginu žiniasklaidos atstovus ir Ukrainos piliečius nedaryti skubotų išvadų ir pasitikėti tik oficialiais šaltiniais“, – pridūrė jis.
Tuo tarpu Ukrainos gynybos žvalgybos vadovas Andrijus Jusovas dienos metu duotame komentare „Laisvės radijui“ patvirtino, kad ruošiamasi Rusijos ir Ukrainos apsikeitimui belaisviais.
„Tačiau galiu pareikšti, kad šiandien planuojami mainai neįvyks“, – sakė jis.
Jis pridūrė, kad šiuo metu tikrinama Rusijos pusės išsakyta informacija, jog belaisvių galėjo būti Belgorodo srityje sudužusiame lėktuve IL-76.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, reaguodamas į žinią apie Belgorodo srityje nukritusį lėktuvą IL-76, pareiškė, kad valdžios institucijos komentarus pateiks vėliau.
„Komentarai bus pateikti šiek tiek vėliau. Reikia laiko išsiaiškinti visus duomenis“, – „Reuters“ sakė M. Podoliakas.
Kiek vėliau Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė pranešimą, kuriame teigia, kad išsamiai stebi Rusijos raketų paleidimo taškus ir raketų tiekimo logistiką, ypač naudojant karinius transporto lėktuvus.
Ukrainoje, ypač Charkovo srtyje, suintensyvėjo atakos, sakoma pranešime, ir tai esą tiesiogiai susiję su pastaruoju metu į Belgorodo aerodromą skraidančių karinių transporto lėktuvų skaičiaus padidėjimu.
Rusijos Belgorodo srityje nukritęs rusų lėktuvas pranešime nepaminėtas, tačiau teigiama, kad Ukrainos kariuomenė „ir toliau imsis priemonių naikinti gabenimo priemones ir kontroliuoti oro erdvę, kad būtų terorizmo grėsmė išnyktų“.
Ukrainos žvalgyba: tai Rusijos tyčiniai veiksmai
Ukrainos karinė žvalgyba trečiadienio vakarą išplatino pranešimą, kuriame pažymėjo, kad kol kas neturi patikimos ir išsamios informacijos „apie tai, kas konkrečiai buvo lėktuve ir koks kiekis“.
„Savo ruožtu Ukraina įvykdė visus susitarimus dėl pasirengimo mainams. Į nelaisvę paimti Rusijos kariškiai buvo laiku pristatyti į sutartą mainų vietą, kur jie buvo saugiai laikomi“, – sakoma pareiškime.
Žvalgyba taip pat pažymėjo, kad ukrainiečių gynėjų saugumą pagal susitarimus turėjo užtikrinti Rusijos pusė.
„Kartu Ukrainos pusė nebuvo informuota apie būtinybę per tam tikrą laiką užtikrinti oro erdvės prie Belgorodo miesto saugumą, kaip tai buvo daroma ne kartą anksčiau“, – teigė ji.
Pažymima, kad Ukraina nebuvo informuota apie transporto priemonių skaičių, maršrutus ir kalinių pristatymo formas.
„Yra žinoma, kad kaliniai pristatomi oro, geležinkelio ir kelių transportu“, – sakė departamentas.
Žvalgyba teigė, kad tai gali rodyti sąmoningus Rusijos veiksmus, kuriais siekiama sukelti pavojų kalinių gyvybei ir saugumui.
„Transporto lėktuvo nusileidimas 30 km kovos zonoje negali būti saugus ir bet kuriuo atveju turėtų būti aptartas abiejų šalių, nes priešingu atveju kyla pavojus visam mainų procesui. Tuo remiantis galima kalbėti apie planuotus ir sąmoningus Rusijos Federacijos veiksmus, kuriais siekiama destabilizuoti padėtį Ukrainoje ir susilpninti tarptautinę paramą mūsų šaliai“, – sakoma pareiškime.
Belaisvių sąrašas sudarytas po avarijos?
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad lėktuve buvo neva 65 į nelaisvę paimti Ukrainos kariai, kurie buvo gabenami į Belgorodo sritį mainams. Be to, pasak Gynybos ministerijos, lėktuve buvo 6 įgulos nariai ir 3 palydovai.
Netrukus po naujienos apie žuvusius, rusų propagandininkė Margarita Simonian paskelbė Ukrainos karo belaisvių, kaip nurodoma, buvusių sudužusiame IL-76, sąrašą. Jame nurodomi 65 žmonių vardai, pavardės ir gimimo data.
Dviejų puslapių dokumentas pavadintas „Sąrašas 65 Ukrainos karo belaisvių, buvusių lėktuve IL-76“. Pagal pavadinimą galima spręsti, kad sąrašas sudarytas jau po įvykio.
Daugelis kovotojų buvo paimti į nelaisvę praėjusiais metais. Kai kurie – dar 2022 m. pavasarį, daugelis iš jų – gamykloje Mariupolyje. Paimti į nelaisvę – daugiausia eiliniai. M. Simonian paskelbtas sąrašas sulaukė kritikos, kad jame minimi kai kurie karo belaisviai jau yra sugrąžinti Ukrainai.
„Paaiškėjo, kad ne vienas, o 17 tariamų ukrainiečių karo belaisvių, buvusių lėktuve Il-76, buvo identifikuoti kaip karo belaisviai, kurie jau buvo iškeisti šių metų sausio pradžioje. Todėl sąrašas atrodo nepatikimas“, – socialiniame tinkle X rašė žiniasklaidos platforma „Noelreports“, kuri daug dėmesio skiria karui Ukrainoje.
Eskpertas iš analitinio centro „Atlantic Council“ Eurazijos centro BBC teigė, kad Ukrainoje kyla daug įtarimų dėl Rusijos teiginių apie lėktuvo katastrofą. Jis pažymi, kad Ukrainos valdžios institucijos šiuo metu kalba labai mažai, nes bando tiksliai išsiaiškinti, kas įvyko Belgorode.
„Ukrainoje kyla daug klausimų dėl oficialaus Rusijos naratyvo“, – sakė jis BBC naujienų tarnybai.
P. Dickinsono teigimu, Rusija turi labai nedaug karinių transporto lėktuvų Il-76, „todėl keista, kad juos naudoja karo belaisviams gabenti“. Jis pridūrė, kad tiek žmonių, kiek buvo gabenama, galėjo tilpti į autobusą, traukinį ar net keleivinį lėktuvą.
Kiti kritiką Rusijos teiginiams išreiškę ekspertai taip pat pažymėjo, kad belaisviai Rusijoje paprastai gabenami traukiniais ir specialiais automobiliais, kad kilus riaušėms jas būtų galima greitai numalšinti.
O. Kovalenka naujienų agentūrai UNIAN sakė taip pat abejojantis šia informacija, nes kažkodėl esą 65 belaisviams teko tik 3 žmonės palydos.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos vadovo patarėjas Antonas Geraščenka socialiniame tinkle X taip pat nurodė, kad ši Rusijos versija yra nelogiška ir pateikė argumentus kodėl. Pasak jo, vienintelis veikiantis mainų „koridorius“ yra daug toliau nei vietovėje, kurioje buvo numuštas lėktuvas.
„Kur tiksliai galėjo būti pristatyti belaisviai, kurie jau buvo už 40 km nuo Ukrainos sienos? Kolotilovkos-Pokrovkos pasienio punktas yra vienintelis veikiantis mainų „koridorius“. Jis yra už 95 km nuo Belgorodo, todėl lėktuvu ten neįmanoma nieko pristatyti“, – rašė jis.
Anot jo, šis lėktuvas niekada anksčiau nebuvo naudojamas karo belaisviams gabenti. Be to, jis skrido į Artimuosius Rytus, o dabartinis skrydis buvo grįžtamasis iš ten.
Jis taip pat nurodė, kad toks smūgis Ukrainai būtų visiškai nepalankus. „Rusijos pusė teigia, kad įspėjo Ukrainos pusę apie belaisvių pristatymo maršrutą. Tačiau smūgis saviems kariams Ukrainai yra visiškai nepalankus ir sukeltų mums didžiulių problemų (tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje).
Tuo tarpu Rusijos Federacijai viskas yra visiškai priešingai, ką patvirtina pirmoji pareigūnų reakcija (pavyzdžiui, Valstybės Dūmos pirmininkas V. Volodinas pakeitė diskusiją į būtinybę išsiaiškinti, kokiu ginklu buvo numuštas lėktuvas – akivaizdžiai skatinant reikalavimus Vakarams nutraukti aukštųjų technologijų karinės pagalbos teikimą Ukrainai)“, – pažymėjo A. Geraščenka.
Kur skrido lėktuvas?
Išanalizavę vietiniame „Telegram“ kanale paskelbtą katastrofos liudininkų nufilmuotą vaizdo įrašą, Rusijos propagandistai tvirtino, kad „lėktuvas nukrito iškart po pakilimo iš Belgorodo aerodromo“.
Savo ruožtu žiniasklaidos priemonė „Važlye Istory“ nustatė, kad vaizdo įrašo vieta yra Jablonevės kaimo centre. Tai patvirtino ir „Mediazona“.
Prokremliška žiniasklaida iškėlė versiją, kad apsikeitimas karo belaisviais turėjo vykti Belgorodo srities pasienyje. Tačiau vienas Ukrainos OSINT analitikas nurodo, kad IL-76 skrido priešinga kryptimi.
Pasak jo, sudužęs lėktuvas, kurio numeris RA-78830, skrido per Egiptą, Saudo Arabiją, Raudonąją jūrą ir Iraną, dingo iš radarų netoli Sirijos ir vėl pasirodė virš Belgorodo. Taigi, anot analitiko, „viskas rodo, kad IL-76 gabeno ginklus iš Rytų, ir kol kas nėra jokių požymių, kad jame galėjo būti belaisvių“.
Koks tai lėktuvas?
Il-76 yra sovietų ir Rusijos sunkusis karinis transporto lėktuvas. Šie orlaiviai pradėti naudoti 1975 m. IL-76 buvo pirmasis SSRS istorijoje karinis transporto lėktuvas, kuriame buvo naudojamas turboreaktyvinis variklis. Šiuos orlaivius Rusija naudoja personalui ir sunkiajai technikai gabenti oru.
Atvirų šaltinių duomenimis, šis orlaivis gali gabenti 28–60 tonų svorio krovinius iki 4200 km atstumu, skrisdamas 770–800 km/h greičiu. Įgulą sudaro 6–7 žmonės.
