„Kada mūsų vyrai bus laikomi atlikusiais karinę prievolę? – klausia viena protestuojančių moterų vardu Marija. – Kai jie bus atgabenti be rankų ir kojų? Kai jie apskritai nieko negalės daryti, nes yra tik daržovės? O gal mums teks laukti, kol jie bus išsiųsti atgal cinko karstuose?“
Moterys susipažino per socialinius tinklus ir susibūrė į grupę „Kelias namo“. Jų požiūriai į karą skiriasi. Kai kurios teigia jį remiančios. Kitos skeptiškai vertina Kremliaus vadinimąją „specialiąją karinę operaciją“. Tačiau, atrodo, kad jas vienija įsitikinimas, jog mobilizuoti vyrai atliko savo dalį kovos veiksmų ir turėtų grįžti namo pas savo šeimas.
Valdžios institucijos šiai nuomonei nepritaria.
Rusijoje viešai kritikuoti viską, kas susiję su karu, yra rizikinga. Dauguma, kurie ryžtasi kalbėti, žodžius renkasi labai atsargiai. Jie žino, kad dabar Rusijoje galioja visa eilė įstatymų, kuriais baudžiama už nepritarimą karui. Tačiau jų nusivylimas yra akivaizdus.
„Iš pradžių mes pasitikėjome savo vyriausybe, – sako Antonina. – Bet ar dabar turėtume ja pasitikėti? Aš nepasitikiu niekuo.“
Grupės narės atvyko pasidalyti savo istorijomis su vietos tarybos nariu Borisu Nadeždinu. Jis nuo pat pradžių kritikavo Rusijos vykdomą karą.
Įdomu, kad B.Nadeždinas yra vienas iš nedaugelio vyriausybės kritikų, kuriems buvo leista pasirodyti nacionalinėje televizijoje po Rusijos invazijos į Ukrainą. Jis yra atsitiktinis svečias televizijos pokalbių laidose.
Šiuo metu politikas bando patekti į prezidento rinkimų biuletenį. Jis tvirtina, kad karas pakenkė V.Putino populiarumui šalies viduje.
„V.Putinas Rusijoje buvo labai populiarus, nes po 1990-ųjų jis atnešė stabilumą ir saugumą, – sako B.Nadeždinas. – Stabilumas ir saugumas buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios V.Putinas buvo remiamas. Dabar vis daugiau žmonių jau suprato, kad stabilumui ir saugumui atėjo galas.“
Rusų moterys, agituojančios už savo mobilizuotų vyrų, sūnų ar brolių sugrįžimą, sulaukė kritikos iš įvairių pusių. Karo oponentai nesulaukia daug simpatijų. Jie smerkia vyrus už tai, kad jie pakluso mobilizacijos įsakymui ir dalyvavo kare.
Kremliaus šalininkai moteris vaizduoja kaip Vakarų pakalikes.
Neseniai duodamas interviu naujienų svetainei „Fontanka“ Rusijos Dūmos gynybos komitetui vadovaujantis deputatas Andrejus Kartapolovas teigė, kad raginimas demobilizuotis yra „(Rusijos) priešų darbas“. Panašu, jog jis užsiminė, kad už to stovi Ukrainos kariuomenė arba JAV.
A.Kartapolovas taip pat užsiminė apie Antrąjį pasaulinį karą.
„Ar galite įsivaizduoti, kad 1942 m. rudenį į Kremlių atvyktų žmonų delegacija ir pasakytų Stalinui: „Tegul tie vyrai, kurie buvo pašaukti 1941 m., grįžta namo. Jie jau metus kariavo“. Niekam nė į galvą nebūtų šovusi mintis taip pasielgti“, – kalbėjo jis.
Marija Andrejeva, kurios vyras ir pusbrolis buvo pašaukti į kariuomenę ir išsiųsti į Ukrainą, mano, kad A.Kartapolovo komentarai yra įžeidžiantys.
„Jis drįsta lyginti „specialiąją karinę operaciją“ su Antruoju pasauliniu karu, – sako ji. – Tada Rusijos tikslas buvo išlikti. Mes buvome užpulti. Buvo visiška mobilizacija ir karinė padėtis. Tai visiška priešingybė tam, kas vyksta dabar.“
Marija teigia, kad ji vykdo kampaniją ne tik tam, kad susigrąžintų savo šeimos narius. Ji nori užkirsti kelią tam, kad daugiau rusų nebūtų pašaukti ir siunčiami į fronto liniją.
„Mes nenorime antrosios mobilizacijos bangos, – sako ji. – Mes esame prieš tai, kad civiliai būtų naudojami kariniame konflikte. Ir norime, kad visi Rusijos piliečiai suprastų, jog tai gali paliesti ir juos.“
„Kai kurie žmonės elgiasi kaip stručiai. Jie kiša galvas į smėlį ir stengiasi negalvoti apie tai, kas vyksta. Galiu juos suprasti. Sunku susitaikyti su tuo, kad tavo šalyje valstybei nereikia, kad būtum laimingas – ji tave traktuoja tik kaip biologinę medžiagą. Bet jei žmonės nori išlikti, anksčiau ar vėliau jie turi tai pripažinti ir pasakyti, kad su tuo nesutinka“, – toliau kalbėjo Marija.
Kiek tikėtina antroji mobilizacijos banga Rusijoje? Pernai gruodį V.Putinas, atrodo, ją atmetė – kol kas. Tiesiogiai per Rusijos televiziją Kremliaus vadovas teigia, kad 2023 m. Rusijos valdžiai pavyko užverbuoti beveik pusę milijono savanorių kovoti Ukrainoje.
„Kam mums reikalinga mobilizacija? Esant dabartinei padėčiai, nėra jokio reikalo“, – dėstė Kremliaus vadovas. Žinoma, „esant dabartinei padėčiai“ nereiškia „niekada“, pridūrė jis.
Pavyzdžiui, 2022 m. kovo mėn. V.Putinas pareiškė: „Šauktiniai kariai nedalyvauja ir nedalyvaus kovose. Papildomo rezervistų šaukimo taip pat nebus. Dalyvaus tik profesionalūs kariai.“
Tačiau „dalinė mobilizacija“ buvo paskelbta jau po šešių mėnesių.
Siekdamos didinti informuotumą, Marija ir kitos mobilizuotų rezervistų žmonos pradėjo naują tradiciją. Kiekvieną šeštadienį jos užsideda baltas skareles ir keliauja į Maskvos centrą. Prie Kremliaus sienų jos padeda gėlių prie Nežinomo kareivio kapo. Raudoni gvazdikai dedami prie Amžinosios ugnies. Tai jų taikaus protesto forma.
Savo „Telegram“ kanale „Kelias į priekį“ aktyvistės aiškina, kad šiomis gėlėmis pagerbiamos „artimųjų gyvybės“, visų karų žuvusieji, „mūsų vaikinų atminimas“. Grupė taip pat mano, kad gėlių padėjimas yra būdas pasakyti „niekada daugiau“.
Tačiau kiek sąmoninga yra Rusijos visuomenė? Kiek visuomenė domisi tuo, ką kalba mobilizuotų rezervistų šeimos? Antonina sako, kad nuo tada, kai jos partneris buvo pašauktas į kariuomenę, ji nejaučia didelio aplinkinių palaikymo. Kai 2022 m. spalį jis gavo šaukimo dokumentus, paprašė draugų, kad šie prižiūrėtų Antoniną.
„Prieš metus jie pakvietė mane kartu su jais švęsti Naujųjų metų, – pasakojo ji. – Bet visą vakarą jie man vis kartojo, kad mano vyras yra visiškas kvailys, kad važiuoja ten (į Ukrainą).“
Antonina tvirtina, kad nepaisant to, jog jos partneriui buvo diagnozuota skrandžio opa, jis buvo išsiųstas į šturmo dalinį Ukrainoje. Gruodžio 4 d. jis jai paskambino.
„Jis verkė. Jis buvo išsigandęs. Atrodė, kad jis atsisveikina“, – prisiminė Antonina.
Ji sako, kad gruodžio 13 d. jis vėl paskambino. Tai buvo paskutinis kartas, kai ji jį girdėjo. Jai buvo pasakyta, jog jos partneris buvo sužeistas kovoje.
„Yra žmonių, kurie nori kovoti. Kurie savanoriškai dalyvauja ir pasirašo sutartis, – sako Antonina. – Tegul kovoja. Bet siųskite mums atgal mūsų vyrus, kurie nenori ten būti. Jie atliko savo pareigą tėvynei. Išsiųskite juos namo.“
„Kažkada be galo gerbiau Vladimirą Putiną. Dabar esu labiau neutrali, – priduria ji. – Man vis dar sunku patikėti, kad jis žino, jog vyksta tokie dalykai. Bet jei jis iš tiesų laiko mus išdavikėmis ir atskalūnėmis už tai, kad norime susigrąžinti savo vyrus, nesuprantu, kodėl jis taip elgiasi su piliečiais, kurie kadaise už jį balsavo.“
Parengta pagal BBC inf.
