Per bendrą spaudos konferenciją su Somalio prezidentu Hassanu Sheikhu Mohamudu Kaire A. F. Sisi pakartojo, kad Egiptas nepritaria susitarimui dėl prieigos prie jūros, nes juo pažeidžiamas Somalio suverenitetas.
„Žinutėje etiopams“ A. F. Sisi įspėjo, kad „niekam nevalia stengtis išbandyti Egiptą ir grasinti jo broliams, ypač jei mūsų broliai prašo, kad mes juos palaikytume“.
Kairas ir Adis Abeba jau daugelį metų vaidijasi, apsikeisdami kurstytojiška retorika dėl Etiopijos įgyvendinamo Mėlynojo Nilo megaužtvankos projekto, kuris, anot Egipto, kelia grėsmę jo trapiam vandens saugumui.
Praėjusią savaitę Egipto užsienio reikalų ministras Adis Abebą pavadino „nestabilumo savo regione šaltiniu“.
Įtampa regione įkaito po to, kai sausio 1 d. Etiopija, neturinti išėjimo į jūrą, sudarė susitarimo memorandumą (MoU) su Somalilandu, kuriuo jai suteikiama taip siekiama prieiga prie jūros.
Mogadišas jūrų paktą pavadino „agresijos aktu“ ir ketvirtadienį pareiškė, kad „tarpininkavimui nebus vietos, jei Etiopija neatšauks savo neteisėto susitarimo memorandumo ir nepatvirtins Somalio suvereniteto ir teritorinio vientisumo“.
Tarptautinė bendruomenė nepripažino Somalilando, buvusio Didžiosios Britanijos protektorato, kuriame gyvena 4,5 mln. žmonių, nepriklausomybės reikalavimo.
Mogadišas griežtai priešinasi Somalilando valstybingumo siekiui, tačiau trapi centrinė vyriausybė turi mažai galių šiauriniam regionui, kuris turi savo vyriausybę, saugumo pajėgas ir valiutą.
Etiopija, antra pagal gyventojų skaičių Afrikos šalis ir viena didžiausių pasaulio valstybių, neturinčių priėjimo prie jūros, buvo atkirsta nuo pakrantės po to, kai 1993 metais po tris dešimtmečius trukusio karo Eritrėja atskilo ir paskelbė nepriklausomybę.
