Tai penktadienį pareiškė šios šalies finansų ministras Christianas Lindneris, kuris siekia numalšinti susirūpinimą dėl ilgo didžiausios euro zonos ekonomikos nuosmukio.
Remiantis pirmadienį paskelbtais oficialiais preliminariais duomenimis, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2023 m. susitraukė 0,3 proc.
Šalį ištikę ekonominiai sunkumai davė pradžią diskusijoms, ar Vokietija vėl tapo „Europos ligoniu“. Šis epitetas buvo vartojamas dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai Vokietija tvarkėsi su didelėmis susivienijimo išlaidomis.
„Žinau, ką kai kurie iš jūsų galvoja. „Vokietija tikriausiai yra ligonis“, – Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė Ch. Lindneris. – Vokietija nėra ligonis... Vokietija yra pavargęs žmogus po trumpos nakties, o mažos augimo prognozės iš dalies yra raginimas pabusti. Dabar išgeriame puodelį kavos, o tai reiškia struktūrines reformas.“
Praėjusių metų Vokietijos ekonomikos rezultatai yra kur kas prastesni, lyginant su vidutiniu 0,6 proc. augimu 2023-iaisiais, rodo naujausios Europos Komisijos (EK) prognozės.
Vokietijos ekonomika atsiliko ne tik nuo euro zonos kolegų Prancūzijos, Ispanijos ar Italijos, tačiau ir nuo kitų pramonės galiūnų, įskaitant JAV ir Jungtinę Karalystę (JK).
Ch. Lindneris kaltę vertė energetikos krizei, kurią sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau pažymėjo, kad Vokietijos ekonomika pademonstravo „atsparumą“.
Manoma, kad 2024 m. turėtų prasidėti nuosaikus atsigavimas.
Vokietijos vyriausybė šiems metams prognozuoja 1,3 proc. augimą, o Tarptautinis valiutos fondas (TVF) skaičiuoja, kad Vokietijos ekonomika 2024 m. išaugs 0,9 proc.
Be dabartinių ekonominių sunkumų Vokietija taip pat susiduria su dideliais struktūriniais iššūkiais, įskaitant senėjančios populiacijos akivaizdoje fiksuojamą kvalifikuotų darbuotojų stygių, brangų perėjimą prie „žaliosios“ energijos ir daug metų vykusį pernelyg mažą investavimą į infrastruktūrą.
