Sutartys tarp buvusių sovietinių respublikų – dabar ištikimų Ukrainos sąjungininkių – ir Rusijos įsigaliojo praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir yra susiję su savitarpio pagalba bendrosios, šeimos ir baudžiamosios teisės bylose.
Latvijos parlamentas ketvirtadienį balsavo už dvišalės sutarties nutraukimą, nes įstatymų leidėjai nurodė, kad nepasitiki Rusija po beveik dvejus metus trunkančios invazijos į Ukrainą.
„Ši sutartis buvo sudaryta siekiant skatinti bendradarbiavimą teisinės pagalbos srityje. Kaip ir daugelis kitų dvišalių susitarimų, ji grindžiama abipusiu pasitikėjimu“, – parlamentui sakė įstatymų leidėjas Rihardas Kolsas.
„Rusija prarado pasitikėjimą ir parodė, kad ja negalima pasikliauti. Denonsuodami šią sutartį mes aiškiai parodome: pasitikėjimo nėra“, – sakė parlamento užsienio reikalų komiteto vadovas.
Estijos vyriausybė taip pat sutiko nutraukti teisinės pagalbos sutartį su Rusija ir perdavė įstatymo projektą balsavimui parlamente, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.
„Viena iš būtinų sutarties sąlygų yra pasitikėjimas kitos šalies teisine sistema, o mes nepasitikime Rusija“, – sakė M. Tsahkna.
„Tol, kol tęsis plataus masto Rusijos agresija prieš Ukrainą, turime toliau stengtis izoliuoti Rusiją tarptautinėje arenoje ir palaikyti absoliučiai minimalius dvišalius santykius tarp Estijos ir Rusijos, – pridūrė jis. – Mūsų tikslas – kuo greičiau nutraukti sutartį, nes mūsų pozicija yra aiški, t. y. mes nebendradarbiaujame su agresore“.
Prieš nutraukiant sutartis, Rusija apie tai turi būti įspėta prieš šešis mėnesius. Vėliau teisinis abiejų Baltijos šalių ir Maskvos bendradarbiavimas bus grindžiamas tarptautiniais susitarimais.
Praėjusiais metais tuometinis Estijos teisingumo ministras Kalle Laanetas sakė, kad sutarties nutraukimas apsunkins Estijoje gyvenančių Rusijos piliečių dokumentų tvarkymą, tačiau supaprastins kitus klausimus, pavyzdžiui, vaikų išlaikymą.
