Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis slaptu VFR gynybos ministerijos dokumentu.
„Eskalacija tarp NATO ir Rusijos galima jau vasario mėnesį. Tai pratybų scenarijus, kuriame žingsnis po žingsnio, mėnuo po mėnesio aprašoma, kaip veiks Putinas ir kaip NATO ginsis. Pagal Bundesvero scenarijų, eskalacija kils jau po kelių savaičių. Netrukus prasidės karo veiksmai, kuriuose dalyvaus dešimtys tūkstančių vokiečių karių“, – rašo „Bild“.
Pagal šį scenarijų, Rusija pradeda naują mobilizacijos bangą ir 2024-ųjų vasarį pašaukia į kariuomenę dar 200 tūkst. žmonių. Pavasarį Kremlius pradeda plataus masto puolimą Ukrainoje ir dėl nepakankamos Vakarų paramos iki 2024 metų birželio nugali Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Vėliau, kaip teigiama dokumente, Baltijos šalyse prasidės etniniai susirėmimai, Rusija šalies vakaruose ir Baltarusijoje rugsėjį surengs dideles karines pratybas „Vakarai 2024“, kuriose dalyvaus 50 tūkst. kareivių.
Spalio mėnesį Rusija permeta kariuomenę ir vidutinio nuotolio raketas į Kaliningrado sritį, kad galėtų smogti Suvalkų koridoriui, jungiančiam Kaliningrado sritį su Baltarusija per Lietuvą.
Ten gruodį, iškart po rinkimų Jungtinėse Valstijose, prasideda pasienio konfliktas ir neramumai. Rusija bando pasinaudoti galimu JAV politinės sistemos paralyžiumi.
2025 metų sausį Lenkija ir Baltijos šalys šaukia NATO Tarybos posėdį ir praneša apie grėsmę, keliamą Rusijos, kuri kovo mėnesį permeta papildomas pajėgas į Baltarusiją ir prie Baltijos šalių sienų.
2025 metų gegužę NATO priima sprendimą dėl „patikimų atgrasymo priemonių“, kad būtų užkirstas kelias Suvalkų koridoriaus puolimui iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities.
Atėjus „dienai X“, NATO vadovybė įsako permesti 300 000 kariškių, įskaitant 30 tūkst. vokiečių, į rytinį flangą.
„Bild“ pabrėžia, kad šis scenarijus yra NATO pratybų Baltijos regione 2024 metais legenda.
Vokietijos kariuomenė (Bundesveras) nusprendė susilaikyti nuo tiesioginių komentarų apie naujausią „Bild“ pranešimą, kuriame kalbama apie tariamą NATO pasirengimą realiam karui su Rusija, tačiau patvirtino, kad Vokietija rimtai vertina Rusijos keliamą grėsmę.
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas Mitko Mülleris palietė šį klausimą pirmadienį surengtame brifinge, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Iš esmės negaliu nei patvirtinti, nei paneigti šio žiniasklaidos pranešimo“, – sakė pareigūnas.
Kartu M. Mülleris pažymėjo, kad Bundesveras žino apie dabartines saugumo ir politines grėsmes, tarp kurių yra ir Rusija. Situacijos analizės rezultatai atsispindi atitinkamai planuojant ir rengiant pratybas, taip pat priimant sprendimą dislokuoti nuolatinį karinį kontingentą Lietuvoje.
„Mes nedislokuotume ten brigados artimiausiais metais, jei grėsmės nebūtų realios“, – pažymėjo M. Mülleris.
Jis pabrėžė, kad Vokietijos karinė vadovybė grėsmę vertina rimtai, todėl rengia įvairias pratybas, kad padidintų bundesvero kovinę parengtį. Atgrasymas išlieka pagrindine politika, taip pat ir NATO rėmuose, priminė atstovas.
