Ši tema šioje krikščionių ortodoksų šalyje laikoma tabu.
„Mes įteisinsime santuokų lygybę“, – valstybinei televizijai ERT pareiškė K. Mitsotakis. Visgi jis pridūrė norįs, kad prieš teikiant siūlymą Ministrų kabinetui „diskusija subręstų visuomenėje“.
Graikijos žiniasklaida spėlioja, kad atitinkami teisės aktai galėtų būti pristatyti prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento (EP) rinkimus.
Premjeras sakė, kad toks žingsnis būtų naudingas „nedideliam vaikų ir porų skaičiui“, ir pabrėžė, jog į teisės aktus nebūtų įtrauktas pagalbinis apvaisinimas ar surogatinė motinystė.
„Moterys, kurios pagal užsakymą virsta vaikų gamybos mašinomis... to nebus“, – nurodė jis.
Manoma, kad šis įstatymas suskaldys K. Mitsotakio konservatyvią partiją „Naujoji demokratija“ – anot pranešimų, jį palaikys mažiau nei 100 iš 158 partijos įstatymų leidėjų.
Šis klausimas yra pagrindinės opozicinės kairiosios partijos „Syriza“ prioritetas – šiai politinei jėgai vadovauja savo homoseksualumo neslepiantis politikas Stefanos Kasselakis.
S. Kasselakis, kuris tapo pirmuoju išrinktu Graikijos pareigūnu, atvirai pareiškusiu, kad jis yra gėjus, yra sakęs, jog jis ir jo amerikietis vyras nori tapti tėvais surogatinės motinystės keliu.
Graikijoje svarbi kliūtis tos pačios lyties porų klausimais yra ilgalaikis šalies Stačiatikių Bažnyčios prieštaravimas. Graikijos Stačiatikių Bažnyčia daro didelę įtaką šalies visuomenei ir politikai.
„Vaikai nėra augintiniai“
Gruodį Bažnyčios valdymo organas paskelbė vyskupijoms skirtą aplinkraštį, kuriame griežtai pasmerkė tos pačios lyties asmenų santuokas ir įsivaikinimą.
„Vaikai nėra augintiniai ar aksesuarai“, – tvirtinama aplinkraštyje.
„Nei socialinė modernizacija, nei politinis korektiškumas negali apgauti natūralaus vaiko poreikio turėti tėvą ir motiną“, – priduriama dokumente.
Vadovaujantis Graikijos konstitucija, vieniši tėvai, nepriklausomai nuo jų lyties, gali įsivaikinti nuo 1946 m., tačiau iki šiol nuošalyje buvo paliekamas antras partneris tos pačios lyties asmenų sąjungoje.
Vadovaujant ankstesnei „Syriza“ vyriausybei, 2015 m. Graikija legalizavo tos pačios lyties porų civilines sąjungas ir taip tapo viena iš paskutinių tokį leidimą davusių Europos Sąjungos (ES) šalių.
Šiuo įstatymu buvo išspręsti nuosavybės ir paveldėjimo klausimai, tačiau jame nekalbama apie įsivaikinimą.
2013 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pasmerkė Graikiją dėl homoseksualių asmenų diskriminacijos, į ankstesnį civilinės sąjungos įstatymą 2008 m. neįtraukus homoseksualių asmenų porų.
Šią savaitę įmonės „Alco“ atlikta nuomonės apklausa parodė, kad 49 proc. graikų nepritaria galimybei legalizuoti tos pačios lyties porų santuokas, o už įteisinimą pasisako 35 proc. žmonių.
„Naujosios demokratijos“ rinkėjų gretose nepritaria beveik 60 proc. žmonių.
Lapkritį „Pew Research“ atlikta apklausa parodė, kad tokiam žingsniui prieštarauja 49 proc. graikų, o 48 proc. pritaria.
Pasak tarptautinės asociacijos ILGA, tos pačios lyties poros įsivaikinti gali beveik 40-yje šalių, ar mažiau nei penktadalyje Jungtinių Tautų (JT) valstybių narių.
Tuo metu ES tos pačios lyties porų santuokos įteisintos 15-oje, o įsivaikinimas – 16-oje šalių.
