Susitarimu dėl bendradarbiavimo gynybos srityje oficialiai įtvirtinami glaudesni ryšiai su JAV, įskaitant bendrus pajėgų mokymus ir karinį interoperabilumą, atsižvelgiant į tai, kad Suomija balandžio mėnesį tapo NATO nare.
Pasirašydamas susitarimą Vašingtone su valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, gynybos ministras Antti Hakkanenas pasveikino jį kaip „tvirtą JAV įsipareigojimo ginti Suomiją ir visą Šiaurės Europą ženklą“.
„Mes nesitikime, kad Jungtinės Valstijos rūpinsis Suomijos gynyba. Mes ir toliau investuojame į savo gynybą ir dalijamės šia našta savo regione ir už jo ribų, – sakė jis. –Tačiau šis susitarimas gerokai sustiprina mūsų gebėjimą veikti kartu visose situacijose“.
Suomija, kuri 1939–40 metų Žiemos kare atrėmė sovietų invaziją, dešimtmečius vengė oficialiai įstoti į NATO, bijodama supykdyti savo milžinišką kaimynę, tačiau po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, nesėkmingai bandžiusią įstoti į aljansą, pakeitė kursą.
Sekmadienį paskelbtame interviu valstybinei televizijai V. Putinas apkaltino Vakarus, kad jie „įsitempė“ Suomiją į NATO, ir teigė, kad Rusija jau seniai išsprendė 20 amžiaus ginčus su Helsinkiu.
V. Putinas paskelbė, kad netoli Suomijos, turinčios bendrą 1 340 km ilgio sieną su Rusija, bus sukurta nauja karinė apygarda.
A. Blinkenas susitarimo pasirašymo metu sakė, kad Suomija „beveik geriau nei bet kas kitas žino, už ką kovoja Ukraina“.
„1939 metais suomiai taip pat susidūrė su Rusijos invazija ir įrodė, kad laisva tauta gali neįtikėtinai galingai ir atkakliai pasipriešinti, – sakė A. Blinkenas.
„Jūsų istorija taip pat primena, kodėl taip svarbu, kad mes visi ir toliau palaikytume Ukrainą, – pridūrė jis. – Autokratai, kurie bando perbraižyti vienos tautos sieną jėga, beveik neabejotinai vien tuo nepasitenkins“.
Ir A. Blinkenas, ir Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen atnaujino paramą Švedijos stojimui į NATO, kurį ši pradėjo kartu su Suomija, tačiau iki šiol blokuoja Turkija.
