ES vadovai ketvirtadienį paskelbė priėmę sprendimą suteikti Gruzijai oficialų šalies kandidatės statusą bei su Ukraina ir Moldova pradėti derybas dėl stojimo į sąjungą.
Šios trys buvusios sovietų respublikos pasiprašė priimamos į bloką po to, kai Kremlius pernai pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.
Gruzijos atveju, ES narystė yra „nepriklausomos valstybės išlikimo reikalas“, naujienų agentūrai AFP per atstovą perduotose rašytiniuose komentaruose teigia M. Saakašvilis.
„Jei Gruzija liks arba bus palikta pilkojoje zonoje, ji, kaip nepriklausoma valstybė, galėtų išnykti“, – anglų kalba parašytame tekste aiškino jis.
2022 m. ES suteikė kandidačių statusą Kyjivui bei Kišiniovui, tačiau Tbilisiui nurodė, kad jam pirma reikės pertvarkyti savo teismų ir rinkimų sistemas, labiau užtikrinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galias.
Gruzija, kurią Rusija buvo aneksavusi XIX a. ir vėliau 1921 m., paskutinę rusų invaziją patyrė 2008 m., kuomet šalies prezidentu buvo M. Saakašvilis.
Prieš 15 metų kilęs penkių dienų karas tapo įtampos su Maskva dėl Tbilisio siekio stiprinti ryšius su Vakarais kulminacija.
Po to, kai Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ES vardu padėjo sudaryti paliaubas, Rusija pripažino dviejų nuo Gruzijos atsiskyrusių regionų – Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę ir jose įkūrė savo nuolatines karines bazes.
Daugelis Gruzijos gyventojų mano, kad narystė ES apsaugotų Kaukazo šalį nuo naujos rusų agresijos, kurios ypač imta baimintis po to, kai Maskva užpuolė Ukrainą.
„Stiprinti demokratiją“
Lapkritį Europos Komisija rekomendavo ES vadovams suteikti Gruzijai oficialų kandidatės statusą su sąlyga, kad Tbilisio vyriausybė įgyvendins atitinkamas reformas.
Pasak M. Saakašvilio, pagrindinė kliūtis Gruzijos kelyje į 27 nares turinčią ES yra ta, kad, valdant Gruzijos svajonių partijai, šalyje smarkiai pablogėjo demokratijos padėtis.
Partiją įsteigė turtingiausias žmogus Gruzijoje Bidzina Ivanišvilis, kuris turtus susikrovė Rusijoje ir savo šalyje yra laikomas tikruoju jos vadovu, nors jokių oficialių politinių pareigų ir neina.
„Padėtis Gruzijoje yra tokia, kad valstybę užėmė Rusijos oligarchas“, – teigė M. Saakašvilis. „Jis kontroliuoja visas institucijas, o Rusiją per jį daro joms įtaką.“
Kritikai kaltino Gruzijos svajonių vyriausybę slapta bendradarbiaujant su Kremliumi ir kliudant Gruzijai siekti ES narystės, nors Gruzijos valdžia su tokiais kaltinimais nesutinka.
Ji teigia, kad narystė Europos Sąjungoje ir NATO, kuriai pritaria maždaug 80 proc. gyventojų, yra numatyta Gruzijos svajonių vyriausybės parengtoje šalies konstitucijoje.
„Putinas turi pralaimėti“
M. Saakašvilis aiškino, jog ES suprato, kad, ignoruojant oligarchų valdomo Tbilisio režimą, galima sulaukti atitinkamų pasekmių, todėl siūlymu Gruzijai suteikti šalies kandidatės statusą „gali būti mėginama sustiprinti demokratiją“ šioje šalyje.
Gruzijai įstojus į ES reikštų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pralaimės“, teigė jis.
„Rusija plečiasi į kitą Juodosios jūros pusę, kuri nuo seno buvo laikoma Rusijos vidiniu kiemu.“
„Jei norime, kad Europa turėtų kokią nors ateitį, Putinas turi pralaimėti“, – rašė jis.
Vakarus karštai remiantis reformatorius M. Saakašvilis Gruzijos prezidentu buvo 2004–2013 m., o vėliau pabėgo į Ukrainą, kur ėjo vyriausiojo prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjo reformų klausimais pareigas.
Gruzijos teismo už akių nuteistas šešeriems metams kalėjimo už piktnaudžiavimą valdžia, 2021 m. grįžęs į tėvynę, jis buvo areštuotas. Žmogaus teisių gynimo grupių teigimu, jam pareikšti kaltinimai buvo politinio atspalvio.
55 m. M. Saakašvilis kaltino Gruzijos kalėjimo sargus netinkamu elgesiu, o po to, kai jis paskelbė 50 dienų bado streiką, gydytojai pareiškė rimtą susirūpinimą dėl jo sveikatos.
V. Zelenskis apkaltino Tbilisio vyriausybę V. Putino nurodymu M. Saakašvilį „marinant lėta mirtimi“ ir, kartu su Lenkija ir dar keliomis Europos šalimis, pareikalavo, kad jis būtų paleistas.
