61 metų I. Alijevas geležiniu kumščiu valdo energijos išteklių turtingą šalį nuo 2003 metų, kai pakeitė savo tėvą Heidarą, buvusį KGB karininką ir Azerbaidžano komunistų partijos pirmąjį sekretorių.
I. Alijevas praėjusią savaitę paskelbė, kad pirmalaikiai rinkimai vyks kitų metų vasario 7 dieną. Anksčiau jie buvo numatyti 2025 metais.
Jo populiarumas sparčiai auga nuo tada, kai Azerbaidžano kariuomenė per žaibišką puolimą rugsėjo mėnesį iš armėnų separatistų susigrąžino atplėštą Kalnų Karabacho regioną.
Penktadienį I. Alijevo partija „Yeni Azerbaijan“ per partijos valdančiosios tarybos posėdį iškėlė jo kandidatūrą perrinkimui, pranešė AFP žurnalistas.
„Tai ne tik mūsų partijos, bet ir visos tautos sprendimas, – susitikime sakė partijos pirmininko pavaduotojas Ali Achmedovas. – Per 20 savo valdymo metų Ilhamas Alijevas įvykdė visus mūsų žmonių norus“.
Neseniai valstybinė apklausų organizacija pranešė, kad 75 proc. gyventojų pritarė I. Alijevo elgesiui sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą, per kurį regioną masiškai paliko etniniai armėnai, gyvenę seniai ginčijamoje kalnuotoje teritorijoje.
Rugsėjo 19 dieną I. Alijevas pasiuntė karius į Kalnų Karabachą ir jau kitą dieną Armėnijos separatistų pajėgos, tris dešimtmečius kontroliavusios ginčijamą regioną, sudėjo ginklus ir sutiko reintegruotis į Azerbaidžaną.
Azerbaidžano pergalė pažymėjo teritorinio ginčo, per kurį Azerbaidžanas ir Armėnija kariavo du karus, – 2020 metais ir dešimtąjį dešimtmetį – pabaigą. Karai nusinešė dešimtis tūkstančių gyvybių abiejose pusėse.
Dabar šalys derasi dėl visapusiškos taikos sutarties, tačiau Vakarų tarpininkaujamose derybose kol kas nepavyko pasiekti proveržio.
