Daugumą per spalio 15 d. vykusius rinkimus laimėjo trys ES remiančios opozicijos partijos, žadėjusios pagerinti pakrikusius santykius su Briuseliu ir įgyvendinti aibę liberalių reformų.
Tačiau pasitraukiančios vyriausybės sąjungininkas prezidentas Andrzejus Duda mažumos vyriausybę suformuoti pirma buvo nurodęs valdančiajai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS).
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis siūlys balsuoti dėl pasitikėjimo šiuo kabinetu. Manoma, kad šį balsavimą jis turėtų pralaimėti.
Tuomet parlamentarai paskirtų naują kandidatą į premjerus ir juo turėtų tapti D. Tuskas, kuris savu metu jau ėjo premjero pareigas ir dabar nori užbaigti aštuonerius metus trukusį PiS valdymą.
D. Tusko Pilietinei koalicijai bei „Trečiojo kelio“ ir kairiųjų partijoms parlamente priklauso 248 vietos iš 460.
PiS nacionalistai per rinkimus laimėjo 194 vietas, tačiau daugumos neužsitikrino.
Po to, kai bus nominuotas, D. Tuskas antradienį turėtų pristatyti savo programą parlamentarams, kurie surengs balsavimą dėl pasitikėjimo.
D. Tusko kabinetas galėtų būti prisaikdintas trečiadienį, kad į ketvirtadienį ir penktadienį Briuselyje vyksiantį ES viršūnių susitikimą jis galėtų vykti jau būdamas naujuoju premjeru.
D. Tuskas žadėjo pasirūpinti, kad šaliai būtų sumokėtos milijardinės ES paramos sumos, įšaldytos dėl ilgai trukusios įtampos santykiuose tarp Briuselio ir vyriausybės, kurios kadencija dabar baigsis.
Buvęs ministras pirmininkas taip pat pažadėjo atkurti Lenkijos patikimumą ES akyse ir suteikti jai daugiau balso kaimyninėje Ukrainoje vykstančio karo atžvilgiu.
Milžiniški lūkesčiai
Naujajai vyriausybei keliami dideli lūkesčiai, tačiau populistai įtakos nepraras, net jeigu į pagrindinius postus opozicija paskirs savo sąjungininkus.
Politikos analitikas Jaroslawas Kuiszas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „stebuklų nebus“, nes naujajai vyriausybei teks kasdieną kovoti su PiS, kuri „ginklų tikrai nesudės“.
„Bus tas pats, kaip kapanotis purve“ ir nereikėtų tikėtis, kad artimiausiu metu kas nors pasikeis, nes PiS po savęs paliks „teismo minų lauką“, kalbėjo jis.
Įtampos tarp PiS ir Briuselio epicentre buvo prieštaringai vertinamos teismų sistemos reformos, kurios, ES teigimu, pakenks demokratinėms vertybėms.
PiS vis dar turi, kas ją palaiko prezidentūroje, centriniame banke ir aukščiausiame teisme, taip pat kai kuriose svarbiose valstybės teismų ir finansų institucijose.
Be to, ją remia ir valstybinės žiniasklaidos organizacijos, jos valdymo metu tapusios vyriausybės ruporu.
Analitikai kalba apie „voratinklį“, kurį PiS numezgė, į įtakingas pareigas skirdama savo sąjungininkus, kurių įgaliojimai galios dar ilgai po to, kai prasidės naujosios vyriausybės kadencija.
A. Duda turėtų atsistatydinti iki 2025 m. vyksiančių prezidento rinkimų, tačiau iki tol jis gali naudotis savo teise blokuoti įvairių teisės aktų priėmimą.
Valstybės vadovas leido suprasti savo tikruosius ketinimus, vyriausybės vadovu paskirdamas M. Morawieckį, tokiu būdu suteikdamas PiS teisę šalį valdyti dar du mėnesius.
D. Tuskas penktadienį sakė, kad paskutines kelias savo valdymo savaites PiS „kėlė sumaištį ir naikino Lenkijos valstybę“.
Analitikas J. Kuiszas pasakė, kad partija išnaudojo tą laiką „sustiprinti savo institucinius ir finansinius pagrindus“.
PiS du buvusius ministrus paskyrė svarbių valstybės finansų institucijų vadovais ir prokurorais.
Prezidentas taip pat patvirtino 150 naujų teisėjų, kuriuos paskyrė Europos Sąjungos dėl PiS daromos didelės įtakos kritikuota organizacija.
