Izraelio policijos žurnalistams parodytame muzikos festivalio „Nova festival“, į kurį spalio 7 d. įsiveržė „Hamas“ smogikai, liudininko vaizdo įraše išsamiai atpasakojamas grupinis vienos aukos išprievartavimas, suluošinimas ir egzekucija.
Vaizdo įrašai, kuriuose nuogos ir kruvinos moterys nufilmuotos „Hamas“ išpuolio dieną, ir po to įvykio vietose padarytos kūnų nuotraukos rodo, kad užpuolikai seksualiai išnaudojo moteris. Manoma, kad tik nedaugelis aukų liko gyvos, kad galėtų papasakoti savo istorijas. Jų paskutinės akimirkos dėliojamos iš išgyvenusiųjų, kūnų rinkėjų, morgo darbuotojų ir filmuotos medžiagos iš išpuolio vietų.
Policija privačiai parodė žurnalistams vieną siaubingą liudijimą, kurį nufilmavo vienos moters, buvusios festivalio „Nova“ užpuolimo vietoje, parodymus. Ji pasakoja mačiusi, kaip „Hamas“ kovotojai grupiniu būdu išprievartavo moterį ir ją išniekino, o paskutinis iš užpuolikų, tęsdamas prievartavimą, šovė jai į galvą.
Vaizdo įraše moteris, vadinama liudytoja S, imituoja, kaip užpuolikai pakelia ir perduoda auką vienas kitam. „Ji buvo gyva, – tvirtino liudininkė. – Jai iš nugaros bėgo kraujas.“
Toliau ji išsamiai pasakoja, kaip vyrai užpuolimo metu pjaustė aukos kūno dalis. „Jie supjaustė jos krūtinę ir išmetė ją į gatvę, – teigė S. – Jie žaidė su ja.“
Vėliau nukentėjusioji buvo perduota kitam uniformuotam vyrui. „Jis įsiskverbė į ją, o nebaigęs šovė jai į galvą. Jis net nepasikėlė kelnių. Jis šovė ir ejakuliavo“, – kraupią sceną prisiminė liudininkė.
Vienas vyras, su kuriuo BBC kalbėjosi iš festivalio vietos, sakė, kad girdėjo „triukšmą ir riksmus, kai žmonės buvo žudomi, prievartaujami, jiems buvo nukertamos galvos“.
Į klausimą, kaip jis galėjo būti tikras – to nematydamas – kad girdėti šūksniai rodė seksualinę prievartą, o ne kitokio pobūdžio smurtą, jis atsakė, kad tuo metu klausydamasis tikino, jog tai galėjo būti tik išprievartavimas.
Pareiškime, kurį jis padarė per paramos organizaciją, tai apibūdinama kaip „nežmoniška“.
„Kai kurios moterys buvo išprievartautos prieš mirtį, kai kurios išprievartautos sužeistos, o kai kurios jau buvo mirusios, kai teroristai prievartavo jų negyvus kūnus, – sakoma jo pareiškime. – Aš beviltiškai norėjau padėti, bet nieko negalėjau padaryti.“
Policija teigia turinti daug liudininkų, mačiusių seksualinę prievartą, tačiau daugiau paaiškinimų, kiek jų buvo, nepateikė. Kai su jais kalbėjosi žurnalistai, ie dar nebuvo apklausę nė vienos išlikusios gyvos aukos.
„Hamas“ savo ruožtu atmetė Izraelio kaltinimus, kad grupuotės nariai per išpuolius seksualiai prievartavo moteris.
Izraelio moterų įgalinimo ministrė May Golan BBC sakė, kad kelios išžaginimo ar seksualinės prievartos aukos išgyveno po išpuolių ir kad šiuo metu visos jos yra gydomos psichiatrų.
„Bet labai, labai nedaug (išgyveno – red.). Dauguma buvo žiauriai nužudytos, – sakė ji. – Jos negali kalbėtis – nei su manimi, nei su kuo nors iš vyriausybės ar žiniasklaidos.“
Tarp „Hamas“ nufilmuotų vaizdo įrašų yra kadrų, kuriuose užfiksuota, kaip vienai moteriai, surakintai antrankiais ir paimtai įkaite, sužalotos rankos, o jos užpakalinė kelnių dalis sutepta didele kraujo dėme. Kituose įrašuose kovotojų vedamos moterys atrodo nuogos arba pusiau išrengtos.
Daugybėje nuotraukų iš įvykio vietų po išpuolio matyti moterų kūnai nuogi nuo juosmens žemyn arba su į vieną pusę nuplėšytais apatiniais drabužiais, išskėstomis kojomis, su lytinių organų ir kojų traumų žymėmis.
„Tikrai atrodo, kad „Hamas“ iš ISIS Irake ir Bosnijos atvejų išmoko, kaip panaudoti moterų kūnus kaip ginklą“, – BBC sakė Hebrajų universiteto Deiviso tarptautinių santykių instituto teisės ekspertė daktarė Cochav Elkayam-Levy.
„Mane šiurpina vien žinant, kokias detales jie žinojo apie tai, ką daryti su moterimis: pjaustyti jų organus, žaloti lytinius organus, prievartauti. Siaubinga tai žinoti“, – sakė ji.
Tuo tarpu ministrė M.Golan pasakojo kalbėjusi su su mažiausiai trimis mergaitėmis, kurios dabar dėl prievartavimų, kuriuos išvydo, yra paguldytos į ligoninę dėl labai sunkios psichiatrinės būklės. „Jos apsimetė mirusios ir viską stebėjo, viską girdėjo. Ir jos negali su tuo susitaikyti“, – sakė M.Golan.
Izraelio policijos vadovas Yaacovas Shabtai'us sakė, kad daugeliui išpuolius išgyvenusių žmonių sunku kalbėti ir kad, jo nuomone, kai kurie iš jų niekada neduos parodymų apie tai, ką matė ar patyrė.
„Aštuoniolika jaunų vyrų ir moterų buvo paguldyti į psichiatrijos ligonines, nes nebegalėjo funkcionuoti“, – sakė jis.
Pranešama, kad kiti yra linkę į savižudybę. Vienas iš tų, kurie dirba su komandomis ties išgyvenusiuosius, BBC sakė, kad kai kurie jau nusižudė.
Daug įrodymų pateikė po išpuolių į pagalbą pasitelkti savanoriai kūnų rinkėjai ir tie, kurie tvarkė kūnus, kai jie buvo atvežti į Šuros armijos bazę atpažinti.
Vienas iš religinės organizacijos „Zaka“ savanoriškai dirbusių kūnų rinkėjų aprašė kankinimų ir žalojimo požymius, tarp kurių, anot jo, buvo nėščia moteris, kuriai prieš nužudant buvo perplėšta gimda, o jos vaisius buvo subadytas peiliu.
Tačiau šio pasakojimo nepriklausomai patikrinti buvo neįmanoma, o Izraelio žiniasklaidos pranešimuose abejojama kai kuriais savanorių, dirbusių po traumuojančių „Hamas“ išpuolių, liudijimais.
Kitas savanoris, Nachmanas Dyksztejna, pateikė rašytinį liudijimą, kad kibuce Be'eri matė dviejų moterų kūnus su pririštomis prie lovos rankomis ir kojomis.
„Viena jų buvo seksualiai terorizuota, į makštį įkišus peilį ir pašalinus visus vidaus organus“, – sakoma jo pareiškime.
Jis teigia, kad festivalio vietoje mažos pastogės buvo užpildytos krūvomis moterų. „Viršutinė jų drabužių dalis buvo suplėšyta, tačiau apačios buvo visiškai nuogos. Krūvos moterų... Atidžiau pažvelgus į jų galvas, matėsi po vieną šūvį tiesiai į kiekvienos iš jų smegenis“, – pasakojo jis.
Savanoriai iš užpuolimo vietų surinko šimtus kūnų.
Tyrėjai pripažįsta, kad pirmosiomis chaotiškomis dienomis po išpuolių, kai kai kuriose vietovėse vis dar vyko kovos veiksmai, galimybės kruopščiai užfiksuoti nusikaltimų vietas ar paimti teismo medicinos įrodymus buvo ribotos arba jų nebuvo.
„Pirmąsias penkias dienas Izraelyje vis dar buvo teroristų, – sakė M.Golan. – Ir visur buvo šimtai kūnų. Jie buvo sudeginti, be organų, visiškai išmėsinėti.“
„Tai buvo masinių aukų įvykis, – policijos atstovas Deanas Elsdunne sakė žurnalistams per spaudos konferenciją. – Pirmiausia reikėjo dirbti nustatant aukų tapatybę, nebūtinai tiriant nusikaltimo vietą. Žmonės laukė, kad sužinotų, kas nutiko jų artimiesiems.“
Būtent kariuomenės Šuros bazės, į kurią atpažinti atvyko kūnai, darbuotojai tyrėjams pateikė keletą svarbiausių įrodymų.
Šie įrodymai atsirado bazėje įrengtame improvizuotame palapinių ir šaldytuvinių jūrinių konteinerių centre, skirtame kūnams atpažinti.
Čia atvykusios komandos pasakojo, kad ant atvežtų kūnų matė aiškių išprievartavimo ir seksualinio smurto įrodymų, įskaitant sulaužytus dubens kaulus dėl ilgalaikio smurto.
„Matome įvairaus amžiaus moterų, – BBC sakė viena iš teismo medicinos ekspertų grupės rezervistų, kapitonė Maayan. – Matome išžaginimo aukų. Matome moteris, kurios patyrė smurtą. Turime patologus ir matome mėlynes, sužinome apie nubrozdinimus ir ašaras, ir žinome, kad jos patyrė seksualinę prievartą.“
Paklausta, kokioje dalyje jos apžiūrėtų kūnų yra tokių požymių, ji atsakė: „Gausybėje. Gausybėje įvairaus amžiaus moterų ir mergaičių.“
Aukų skaičių sunku nustatyti, iš dalies dėl kūnų būklės.
„Tikrai daugybė, – sakė kita tarnaujantis karė, kuri prašė naudoti tik jos vardą, Avigayil. – Sunku pasakyti. Man teko susidurti su daugiau nei keliais apdegusiais kūnais ir aš neįsivaizduoju, ką jie išgyveno prieš tai. O kūnai, kuriems trūksta apatinės pusės – taip pat nežinau, ar jie buvo išprievartauti. Bet moterys, kurios akivaizdžiai buvo išprievartautos? Jų yra pakankamai daug. Daugiau nei pakankamai.“
„Kartais mums lieka tik labai maža kūno dalis, – sakė daktarė C.Elkayam-Levy. – Galbūt tai pirštas, pėda ar ranka, kurią bandoma identifikuoti. Žmonės buvo sudeginti ant laužo. Nieko neliko. <...> Noriu pasakyti, kad mes niekada nesužinosime, kiek iš tiesų tokių atvejų buvo.“
Privačiai kai kurie iš dirbančiųjų kalba apie „dešimtis“ aukų, tačiau greitai įspėja, kad įrodymai vis dar renkami ir dėliojami.
C.Elkayam-Levy vadovaujama pilietinė komisija, turinti surinkti liudijimus apie seksualinius nusikaltimus, ragina tarptautiniu mastu pripažinti, kad tai, kas įvyko spalio 7 d., buvo sisteminga prievarta, sudaranti nusikaltimus žmoniškumui.
„Mes matome tam tikrus dėsningumus, – sakė ji. – Taigi, tai nebuvo atsitiktinumas. Jie atėjo su aiškiu įsakymu. Tai buvo <...> prievartavimas kaip genocidas.“
Avigayil sutinka, kad smurtas, patirtas ant į Šuros bazę atvykusių kūnų, buvo panašus.
„Yra dėsningumų, nes su moterų grupėmis iš tos pačios vietos buvo elgiamasi panašiai, – sakė ji. – Gali būti grupė moterų, kurios buvo išprievartautos vienu būdu, ir mes matome panašumų kūnuose; ir kita grupė, kurios nebuvo išprievartautos, bet buvo daug kartų nušautos lygiai taip pat. Taigi atrodo, kad skirtingos teroristų grupės naudojo skirtingas žiaurumo formas.“
„Tai buvo iš anksto apgalvotas, sistemingas įvykis“, – žurnalistams sakė policijos viršininkas Y.Shabtai'us
Tyrime dalyvaujantis Izraelio kibernetinių nusikaltimų padalinio atstovas Davidas Katzas žurnalistams sakė, kad dar per anksti įrodyti, jog seksualinis smurtas buvo planuotas kaip išpuolio dalis, tačiau iš „Hamas“ užpuolikų telefonų išgauti duomenys leidžia manyti, kad „viskas buvo sisteminga“.
„Būtų neapgalvota sakyti, kad jau galime tai įrodyti <...>, bet viskas, kas ten buvo daroma, buvo daroma sistemingai, – sakė jis. – Niekas neįvyko atsitiktinai. Išprievartavimai buvo sistemingi.“
Izraelio vyriausybė atkreipia dėmesį į dokumentus, kurie, pasak jos, buvo rasti pas „Hamas“ kovotojus ir kurie, atrodo, patvirtina mintį, kad seksualinis smurtas buvo planuojamas. Ji paskelbė kai kurių suimtų kovotojų apklausų įrašus, kuriuose jie, atrodo, sako, kad moterys buvo pasirinktos šiuo tikslu.
Praėjusią Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo subjektas, žinomas kaip „UN Women“, išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad „nedviprasmiškai smerkia žiaurius „Hamas“ išpuolius“ ir „yra sunerimęs dėl daugybės pranešimų apie žiaurumus dėl lyties ir seksualinį smurtą per šiuos išpuolius“.
Daktarė C.Elkayam-Levy prieš paskelbdama pareiškimą sakė, kad tarptautinės moterų teisių organizacijos per ilgai delsė reaguoti į jos raginimą paremti. „Tai labiausiai dokumentais pagrįstas žiaurumas, kokį tik žmonija yra mačiusi“, – sakė ji.
„Spalio 7 d. Izraelis nėra ta pati šalis, kuri atsibudo kitą rytą“, – darė išvadą policijos viršininkas Y.Shabtai'us.
Pagalvojus apie tai, kas čia nutiko moterims, apima siaubas, sako Šuros identifikavimo skyriaus kapitonė Maayan. Ji teigė, kad sunkiausios akimirkos būna tada, kai ji pamato „blakstienų tušą ant jų (žuvusių moterų) blakstienų arba auskarus, kuriuos jos tą rytą užsidėjo“.
Paklausta, kaip tai paveikia jos, kaip moters, jausmus ji atsakė: „Siaubas. Tai mus visas gąsdina.“
Parengta pagal BBC inf.
