Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pastaruoju metu sunkiai sekasi, nes Rusija nuolat vetuoja svarbius sprendimus, įskaitant grupės biudžetą.
Kylanti įtampa savo kulminacija pasiekė pranešus, kad susitikime turėtų dalyvauti ir rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Dėl to Ukraina ir jos svarbiausiosios sąjungininkės nusprendė boikotuoti renginį, argumentuodamos 20 mėnesių trunkančiu Rusijos puolimu.
„Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu prieštarauja visoms šios organizacijos vertybėms“, – pradėdamas viršūnių susitikimą sakė Šiaurės Makedonijos užsienio reikalų ministras ir ESBO pirmininkas Bujaras Osmani.
„Dėl šio karo nukenčia pasitikėjimas, dialogas, mūsų gebėjimas vykdyti įsipareigojimus“, – pridūrė jis.
Įsteigta 1975 m. kaip priemonė palaikyti dialogą tarp Rytų ir Vakarų blokų, ESBO šiuo metu vargsta dėl įtampos, kurią didina Rusijos karas Ukrainoje.
Šią savaitę Ukraina, Estija, Latvija ir Lietuva pareiškė boikotuosiančios kasmetinę ministrų konferenciją, o Lenkija pasakė, kad Rusijos dalyvavimas yra „nepriimtinas“.
Ukraina nori, kad iš Europos Tarybos pašalinta Rusija būtų išmesta ir iš ESBO ir perspėja, kad, Maskvai toliau esant jos nare, organizacijos laukia „lėta mirtis“.
„Negalime ignoruoti to fakto, kad prie organizacijoje, kurios tikslas turėtų būti užtikrinti taiką ir saugumą Europoje, stalo sėdės ir Rusijos užsienio reikalų ministras“, – trečiadienį kalbėdamas su žurnalistais sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Szymonas Szynkowskis vel Sekas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, trečiadienį atvykęs į Skopje dalyvauti susitikimo išvakarėse surengtoje ESBO valstybių narių atstovų vakarienėje, ketvirtadienio diskusijose nedalyvavo.
S. Lavrovas į Šiaurės Makedoniją atvyko trečiadienį vakare ir ketvirtadienį turėjo sakyti kalbą šalies sostinėje Skopje vykstančiame viršūnių susitikime.
Daugiašališkumas
Trečiadienį vakare Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis teigė suprantąs kai kurių šalių nerimą, tačiau sveikino Šiaurės Makedonijos sprendimą leisti S. Lavrovui dalyvauti susitikime, sakydamas, jog jis atitinka „bendrąjį tikslą užtikrinti daugiašališkumą“.
„Jam (Lavrovui) tai bus gera proga tiesiai iš šio susitikimo dalyvių lūpų išgirsti, kodėl Rusija yra smerkiama ir izoliuojama“, – sakė jis žurnalistams.
Po keletą mėnesių trukusių derybų pirmadienį Malta sutiko kitais metais rotacijos tvarka tapti organizacijos pirmininke vietoje NATO narės Estijos, su kurios kandidatūra Kremlius aiškiai nesutiko.
Šį sprendimą turėtų patvirtinti dvi dienas truksiantis ministrų posėdis.
Rusija trečiadienį apkaltino Vakarų šalis mėginimu sukliudyti jos atstovams dalyvauti susitikime.
„Matome, kad Vakarai mėgina padaryti viską, kas yra įmanoma, kad mūsų šalis negalėtų normaliai dalyvauti šiame susitikime“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Maria Zacharova.
Ji taip pat apkaltino kai kurias šalis keliant grėsmę „pačiam organizacijos egzistavimu vien tam, kad patenkintų savo ambicijas“, konkrečiai tų šalių nenurodydama.
Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, ESBO paskelbė keletą ataskaitų, kuriose kalbama apie galimus rusų ginkluotųjų pajėgų įvykdytus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmogiškumui.
J. Borrellis taip pat dalyvauja susitikime, tačiau su S. Lavrovu asmeniškai nesusitiks.
