„Jei būtų susidomėjimo, būčiau pasirengęs“, – po NATO susitikimo Briuselyje sakė buvęs Latvijos premjeras.
Visgi jis pažymėjo, kad kol kas dar nėra oficialus Latvijos vyriausybės keliamas kandidatas.
NATO generalinio sekretoriaus pareigas šiuo metu eina Jensas Stoltenbergas. Jis greičiausiai paliks šį postą, kai kitą rudenį baigsis jo dabartinė kadencija.
Pasirengimą vadovauti NATO taip pat yra išsakęs kadenciją baigiantis Nyderlandų premjeras Markas Rutte. Diplomatai laiko jį aiškiu lyderiu, paramą reiškiant sunkiasvoriams, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją.
K. Karinis pažymėjo, kad apie M. Ruttę gali atsiliepti „tik gerai“. Tačiau Latvijos užsienio reikalų ministras nurodė, kad NATO turėtų dairytis naujo vadovo ne tik nedidelėje pagrindinių šalių grupėje ir atkreipti dėmesį į naujesnes nares, kurios yra arčiau Rusijos grėsmės rytuose.
Tarp galimų kandidatų užimti NATO generalinio sekretoriaus postą taip pat minima Latvijos kaimynės Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
„Svarbu tai, kad šiame procese potencialių kandidatų žvalgytumėmės visame Aljanse“, – tvirtino K. Karinis.
„Tai nebėra mažas aljansas, kariaujantis Šaltąjį karą. Dabar tai labai platus aljansas – 31 valstybė, greitai 32 – kuris aprėpia praktiškai visą žemyną“, – kalbėjo politikas.
Latvijos diplomatijos vadovas tikino, kad būtų pasiųstas „geras ženklas“, jei naujas NATO vadovas būtų kilęs iš šalies, kuri yra pasiekusi Aljanso nustatytą tikslą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak jo, tokiu atveju niekas negalėtų sakyti: „Palaukite – jūsų šalis to nedaro.“
Latvijos karinės išlaidos šiemet pasiekė 2,25 proc. BVP, o 2025 m. turėtų pasiekti 2,5 proc.
M. Rutte per 13 metų valdžioje nesugebėjo užtikrinti, kad Nyderlandai peržengtų 2 proc. ribą. Tačiau jo vyriausybė yra pažadėjusi, kad šalis šį tikslą pasieks kitąmet.
