Kijeve pastaruoju metu apsilankė gausus būrys aukštesniojo rango Vakarų pareigūnų. Šių vizitų tikslas – užtikrinti Kijevą, kad jam bus toliau teikiama karinė ir politinė parama, nežiūrint į tai, kad pasaulio dėmesys krypsta į Vidurio Rytus ir imama abejoti, ar JAV tęs Ukrainos finansavimą.
„Gera vėl būti Kijeve, su draugais“, – Europos Tarybos pirmininkas Ch. Michelis parašė socialiniuose tinkluose šalia nuotraukos, kurioje jis užfiksuotas lipantis iš traukinio.
Berlyno gynybos ministras Borisas Pistoriusas taip pat lankėsi Kijeve, kur jis kariniame poligone susitiko su savo kolega iš Ukrainos Rustemu – juodu abu stebėjo snaiperių pratybas.
„Vėl esu čia, visų pirma tam, kad patikinčiau jus dėl tolesnės paramos ir antra, kad pareikščiau solidarumą ir tvirtus ryšius bei tai, kad mes žavimės, kaip drąsiai ir negailėdami jėgų jūs kovojate“, – Kijevo centre esančioje Maidano aikštėje dėdamas gėles sakė B. Pistoriusas.
„Drąsos pergalė“
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę susitiko su Pentagono vadovu, paskelbusiu apie naują 100 mln. JAV dolerių paramos Ukrainai paketą, o praeitą savaitę priėmė JK užsienio reikalų sekretorių Davidą Cameroną, pažadėjusiu tolesnę Didžiosios Britanijos pagalbą.
Šie vizitai buvo surengti po nuviliančio Ukrainos kontrpuolimo šalies pietuose ir rytuose, kurį Kijevas pradėjo šią vasarą, pirma sukaupęs gausių Vakarietiškų ginklų atsargų.
Tačiau Ukraina pastaruoju metu pranešė susigrąžinusi keletą kilometrų žemės rytiniame Dnipro – faktinės fronto linijos šalies pietuose – krante.
Bet Rusijos gynybos ministras antradienį paneigė šiuos teiginius, sakydamas, kad jo kariai užkirto kelią Ukrainiečių mėginimams išsilaipinti okupuotoje pakrantėje Chersono regione, ir pareiškė, kad Kijevo kariuomenė patyrė „kolosalių nuostolių“.
Svečiai, tarp kurių buvo ir Moldovos vadovė Maia Sandu Zelensky, apie kurios vizitą buvo pranešta iš anksto, antradienį lankėsi minint dešimtąsias Kijeve vykusių ir, V. Zelenskio nuomone, Rusijos invaziją ir paskatinusių masinių demonstracijų už demokratiją metines.
Protesto sąjūdis, kurio metu per žiaurius susidūrimus su saugumo pajėgomis sostinėje žuvo apie 100 civilių, galų gale baigėsi tuo, kad teko atsistatydinti Kremliaus remiamam prezidentui Viktorui Janukovičiui.
„Pasiekta pirmoji pergalė šiandienos kare. Tikra pergalė prieš abejingumą. Drąsos pergalė. Vasario revoliucijos pergalė“, – minint keletą mėnesių trukusio protestų judėjimo dešimtmetį paskelbtame pranešime sakė V. Zelenskis.
„Tai buvo perversmas“
Maidano protestai prasidėjo 2013 m. pabaigoje, kai V. Janukovičius anuliavo asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga. Įvykus protestams, šalies rytuose kilo mūšiai su separatistais.
V. Zelenskis pasveikino savo šalies pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje, padarytą nuo tada, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto Rusijos invazijos.
„Metai po metų, žingsnis po žingsnio stengiamės užtikrinti, kad ES vėliavoje, simbolizuojančioje Europos tautų vienybę, tarp kitų žvaigždžių sužibtų ir mūsiškė. Ukrainos žvaigždė“, – kalbėjo jis.
ES vadovas šį mėnesį rekomendavo su Ukraina ir Moldova pradėti formalias derybas dėl narystės ir pasiūlė visoms 27 bloko šalims suteikti Gruzijai šalies kandidatės statusą.
Tačiau Kremlius Maidano protestus pavadino mėginimu su užsienio šalių pagalba nuversti vyriausybę.
„Tai buvo perversmas. Tai buvo užsienio remiamas mėginimas nuversti valdžią. Vadinkime daiktus savais vardais“, – antradienį kalbėdamas su žurnalistais sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jo teigimu, Rusija ketina tęsti invaziją Ukrainoje. Pernai Rusija paskelbė vienašališkai aneksuojanti keturias Ukrainos teritorijas, kurių karinės kontrolės ji vis dar neturi.
Jungtinės Tautos antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo daugiau nei 10 000 žmonių, įskaitant daugiau nei 560 vaikų, ir daugiau nei 18 500 buvo sužeista.
JT žmogaus teisių stebėjimo misija Ukrainoje atkreipė dėmesį, kad šie skaičiai iš tiesų turėtų būti „gerokai“ didesni, kadangi patvirtinti žūties faktą yra sudėtinga.
