„Neretai kelia nuostabą, kokios menkos yra šių dienų medicinos bendruomenės žinios apie nacių nusikaltimus medicinos srityje – turbūt vienintelė išimtis yra šiokia-tokia miglota nuovoka apie Jozefo Mengelės eksperimentus Aušvice“, – pasakojo Herwigas Czechas, pagrindinis ataskaitos rengėjas iš Vienos medicinos universiteto.
„Mūsų ataskaita siekiama tai pakeisti. Nors mūsų pristatomi pavyzdžiai yra kraštutiniai, nacių valdymo metais egzistavusios medicinos tyrimai nušviečia, kokį svarbų vaidmenį šioje srityje vaidino visuomeniniai veiksniai bei medicinos ir mokslo pažangos etika“, – sakė H. Czechas.
H. Czechas su kolegomis prieš trejus metus pasiūlė mokslo žurnalo „The Lancet“ vyriausiajam redaktoriui įsteigti komisiją tirti nacių valdymo laikais vykdytus medikų žiaurumus.
Kaip skelbiama žurnale, šių tyrimų vaisius – išsamiausia ligi šiol parengta ataskaita, kurioje aprašomi tiek patys žiaurumai, tiek juos vykdę asmenys ir jų aukos.
„Bjauri tiesa, kuri yra kruopščiai aprašyta šioje ataskaitoje, yra ta, kad medicina Vokietijoje buvo grindžiama antisemitine, rasistine, eugenikos ideologija genetiškai menkesnėmis laikytų populiacijų atžvilgiu“, – rašoma žurnalo vedamajame straipsnyje.
Ataskaita pasirodė ketvirtadienį, kai yra minimos Krištolinės nakties – žiauraus nacių 1938 m. visoje šalyje įvykdyto žydų pogromo, po kurio režimo valdymo metais smarkiai išaugo smurtas prieš žydus ir žydų persekiojimas – 85 metinės.
Antrajam pasauliniam karui pasibaigus, kai kurie iš tų, kurie patys vykdė siaubingus eksperimentus ar dalyvavo vykdant nacių nusikaltimus, tapo garsiais ir gerbiamais pokario Vokietijos medikais.
Viena iš ataskaitoje minimų nusikaltimų vykdytojų yra Elisabeth Hecker – pasižymėjusi pediatrė ir jaunimo psichiatrė iš Vakarų Vokietijos, kur ji padarė stulbinamą karjerą ir buvo šlovinama kaip viena iš jaunimo psichiatrijos pradininkių.
Ir tik 1995 m., tai yra po jos mirties praėjus devyneriems metams paaiškėjo, kad ji vaidino svarbų vaidmenį nacių surengtose žudynėse Silezijos regione dabartinės Lenkijos teritorijoje.
„Įgyvendindama vadinamąją vaikų eutanazijos programą, ji liepdavo perkelti vaikus į vietinį žudymo skyrių ir leidimą nužudyti vaiką stengdavosi gauti net tuo atveju, kai tėvai primygtinai reikalaudavo vaiką paleisti iš klinikos“, – teigiama ataskaitoje.
Ataskaitoje taip pat siekiama informuoti medicinos profesionalus apie medicinos žinias, kurios buvo gautos atliekant žiaurius ir nežmoniškus nacių sankcionuotus tyrimus.
Pavyzdžiui, austrų anatomo Eduardo Pernkopfo parengtas anatomijos atlasas yra naudojamas ligi šiol, nes jame itin kruopščiai parodyta žmogaus kūno sandara. Rengdamas kai kuriuos iš atlase esančių piešinių, ištikimas nacių šalininkas E. Pernkopfas naudojosi nacių aukų palaikais. Ataskaitoje rašoma, kad jo institutui buvo atsiųsti daugiau nei 1 377 Vienos kalėjimų sistemoje karo arba slaptosios policijos nužudytų žmonių palaikai.
„Gydytojams ir medicinai žengiant koja kojon su žudikiška ideologija, svarbu pažvelgti, kaip mūsų profesija, kurios tikslas yra gydyti, tapo žudikų profesija“, – sakė vienas iš komisijos pirmininkų Shmuelis Pinchasas Reisas iš Jeruzalės žydų universiteto. „Kiekvienas sveikatos srityje dirbantis žmogus privalo žinoti, kokį vaidmenį medicinos ir sveikatos profesijos atstovai vaidino per holokaustą.“
