Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen tai pavadino „istorine diena“.
Provakarietiška Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pareiškė "džiūgavimą" dėl rekomendacijos suteikti kandidatės į ES statusą jos šaliai, nors padėtis Sakartvele gana dviprasmiška. Maždaug 90 proc. kartvelų savo ateitį regi Europos Sąjungoje, bet tik 30 proc. jų mano, kad šiuo metu valstybė yra pasirinkusi kryptį į Vakarus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad Europos Komisijos rekomendacija su Ukraina pradėti formalias derybas dėl narystės yra „žingsnis teisinga kryptimi“ tiek Kijevui, tiek Europai.
„Šiandien Ukraina ir visa Europa žengė žingsnį teisinga kryptimi, – platformoje „Telegram“ rašė V.Zelenskis. – Mūsų šalis turėtų būti Europos Sąjungoje“, – teigė jis.
V.Zelenskis anksčiau pažadėjo, kad jo šalis „bus Europos Sąjungoje“. Jis tai sakė antradienį, prieš šiandien paskelbiant pranešimą apie šalies kandidatės pažangą.
Per kasdienį kreipimąsi į tautą V.Zelenskis sakė, kad jo šalis „rengiasi tolesniems žingsniams“, įskaitant institucijų stiprinimą. „Ukraina bus ES“, – patikino V.Zelenskis, turėdamas omenyje į šį tikslą jau nueitą „ilgą kelią“. Jis pripažino, kad reikės didelių Kijevo pastangų „prisitaikyti prie ES standartų“.
ES vadovai aptars ataskaitą gruodžio mėn. vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime. Jame visi turės vieningai pritarti, kad būtų uždegta žalia šviesa pradėti derybas dėl narystės su Ukraina.
Savaitgalį Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen iš Kijevo pareiškė, kad Ukraina „jau įvykdė daugiau kaip 90 proc.“ bloko reikalavimų.
Nors esama tam tikrų nuogąstavimų, kad 90 proc. nėra 100 proc., Ukrainos šaltiniai „Euronews“ sakė, kad iš procese dalyvaujančių technokratų girdi teigiamus ženklus dėl karo nualintos šalies padėties.
„Reikėtų pasakyti, kad Ukraina iš tiesų padarė didžiulę pažangą, susijusią su ES stojimo kriterijais. Sakyčiau, didesnę pažangą nei bet kuri kita kandidatė, valstybė ar pretenduojanti tapti kandidate“, – „Euronews“ nurodė Airijos Maynooth universiteto ES teisės profesorius Johnas O'Brennanas.
„Ir tai tam tikra prasme dar labiau stebėtina, nes jie tai padarė kovodami už savo gyvybes tiesiogine prasme“, – pridūrė jis.
Nepaisant optimistinių perspektyvų, vadinamosios deoligarchizacijos klausimas, kai Kijevas privalo imtis ryžtingų priemonių galingų oligarchų įtakai iš politinės sistemos pašalinti, tebekelia susirūpinimą, nes šios praktikos atskyrimas nuo politinės kultūros yra labai sudėtingas.
Taip pat nerimaujama, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užblokuos procesą, jei nebus pasiekta patenkinamo poslinkio mažumų – ypač vengrų mažumų, gyvenančių Ukrainoje netoli Vengrijos sienos – kalbų teisių klausimu.
„V. Orbanas skatina Ukrainos etnines mažumas skųstis, protestuoti ir teigti, kad jos yra diskriminuojamos“, – aiškino J.O'Brennanas.
Tymofijus Mylovanovas, buvęs Ukrainos ekonominės plėtros ir prekybos ministras, dabar Kijevo ekonomikos mokyklos prezidentas, mano, kad šis klausimas neturėtų užkirsti Ukrainos kelio į priekį, nes V.Zelenskis jau ėmėsi veiksmų šiam klausimui spręsti.
„Iš tikrųjų buvo priimtas įstatymas dėl mažumų kalbos apsaugos, ir prezidentas V.Zelenskis jį pasirašė“, – nurodė jis.
Tačiau jis perspėjo, kad to paties nebus galima pasakyti apie etninius rusakalbius, atsižvelgiant į Rusijos vykdomo žiauraus karo pobūdį.
„Diskutuojama apie tai, kad kalba tampa propagandos įrankiu, žmonės reikalauja, kad mokyklose būtų dėstoma tam tikra kultūra, ir tai dar kurį laiką bus poliarizuojantis klausimas“, – sakė jis „Euronews“.
