Remiantis 2023 m. birželio mėn. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaita, narkotikų prieinamumas Europoje yra didelis. Pristatydamas pranešimą, jo direktorius Alexis Goosdeelis apibendrino narkotikų situaciją Europos žemyne.
„Jei norime apibūdinti narkotikų situaciją, yra trys pagrindinės tendencijos: – pirmoji yra ta, kad narkotikai yra VISUR, – VISKAS šiandien gali būti vartojama kaip narkotikas ir KIEKVIENAS gali tiesiogiai arba netiesiogiai susidurti su bet koka priklausomybe. Tačiau nauja yra tai, kokias pasekmes sukelia su narkotikais susijęs smurtas. Prieš dešimt metų, kai kalbėjome apie smurtą, susijusį su narkotikais, kalbėjome apie Centrinę Ameriką. Šiandien mes kalbame apie Europos Sąjungą, ir visos valstybės narės susiduria su problema“, – sakė A. Goosdeelis.
Narkotikų kiekio ES mažinimas
Europos Sąjungai sunkiai sekasi veiksmingai kontroliuoti į jos uostus įvežamas prekes – lieka daug galimybių narkotikams patekti į jos teritoriją ir plisti. Žinant, kad tik maždaug 2 procentai į ES įvežamų prekių iš tikrųjų yra tikrinamos, dideli narkotikų kiekiai paprastai gabenami per pagrindinius uostus, pavyzdžiui, Belgijos Antverpeno uostą.
Štai kodėl praėjus keliems mėnesiams po ataskaitos paskelbimo Briuselis paskelbė keletą veiksmų, kuriais siekiama sumažinti neteisėtą prekybą narkotikais ir padidinti narkotikų konfiskavimą, kol jie neužplūdo rinkos.
Pasaulinė narkotikų politikos komisija vienija buvusius valstybių ir vyriausybių vadovus, kad įkvėptų efektyvesnę narkotikų politiką visame pasaulyje. Ruth Dreifuss, buvusi Šveicarijos Konfederacijos prezidentė, yra šios komisijos narė ir buvusi vadovė. Ji mano, kad koordinavimas tarp šalių yra vienas iš svarbiausių kovos su prekyba narkotikais aspektų.
„Manau, kad tik ryžtingi policijos veiksmai, ryžtinga muitinės ir konteinerių kontrolė ir, žinoma, informacijos mainai tarp visų Europos šalių yra labai svarbūs. Antras dalykas, kuris man atrodo svarbus tiek Europos, tiek pasaulio mastu, yra pinigai, kuriuos organizuotas nusikalstamumas uždirba iš narkotikų. Deja, tai ne tik narkotikai, bet ir prekyba žmonėmis, organais, ginklais ir viskuo, kas gali užsidirbti pinigų. Tačiau narkotikai išlieka pelningiausiu sektoriumi. Reikia sekti pinigus ir juos pasiimti. Kitaip tariant, mes tikrai kartu dirbame pinigų plovimo klausimais, stebime „Darknet“ ir komunikacijos priemones; tai taip pat susiję su įsiskverbimu į šias gaujas… Visa tai turi būti daroma glaudžiai bendradarbiaujant visoms Europos šalims ir tarp Europos šalių bei šalių, iš kurių kai kurios šios medžiagos yra kilusios“.
Represijų turėtų mažėti
Ruth Dreifuss ir Pasaulinė narkotikų politikos komisija pasisako už represijų prieš vartotojus mažinimą apskritai ir sutelkiant dėmesį į didžiausią žuvį – organizuotą nusikalstamumą.
Už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johansson pritarė tokiai nuomonei. Rugsėjo 29 d. ji surengė antrąjį ES ir Kolumbijos dialogą narkotikų klausimais kartu su Kolumbijos gynybos ministru.
„Akivaizdu, kad organizuotos nusikalstamos grupuotės Europos Sąjungoje buvo stipresnės ir profesionalesnės. Tačiau, mano nuomone, tai nėra pasiteisinimas nemėginti su tuo kovoti dar griežčiau. Ir aš manau, kad ypač ES lygmeniu, tarpvalstybinis ir internetinis komponentai tampa vis ryškesni – abu šie organizuotų nusikalstamų grupuočių aspektai reikalauja ES veiksmų“, – kalbėjo eurokomisarė.
ES stiprina partnerystę su trečiosiomis šalimis, iš kurių labiausiai tikėtina, kad narkotikai yra kilę. Rugsėjo pabaigoje ES vidaus reikalų ministrai pasirašė bendrą deklaraciją su savo kolegomis Lotynų Amerikoje, kuria įsipareigojo koordinuoti savo pastangas kovojant su visų rūšių nusikalstamomis grėsmėmis.
Europos Komisija taip pat paskelbė, kad netrukus pristatys naują daugiadisciplinės Europos kovos su nusikalstamomis grėsmėmis platformą, vadinamą „EMPACT“. Komisarė sakė, kad ši atnaujinta versija turėtų sudaryti galimybę sustiprinti muitinės kontrolę, visų pirma dėl didesnių išteklių.
Galiausiai Briuselis nurodė, kad artimiausiu metu ketina sukurti Europos uostų aljansą. Tai turėtų būti kovos su narkotikais veiksmų plano dalimi, kuris turėtų būti pateiktas spalio 17 dieną.
Visi šie pranešimai rodo, kad ES yra pasirengusi rimčiau kovoti su narkotikų problema, nes ankstesnė politika nepasirodė veiksminga ją pažaboti. Tačiau norint kovoti su dramatiškomis narkotikų vartojimo ir su narkotikais susijusio smurto pasekmėmis vietoje, reikia daug daugiau, įskaitant, pavyzdžiui, tinkamą sveikatos politiką šiuo klausimu.
Didžiausia rizika, susijusi su narkotikų vartojimu, yra perdozavimas, ypač susijęs su opioidais, tokiais kaip fentanilis. Jungtinių Valstijų atvejis, kai dėl fentanilio vartojimo kasmet miršta dešimtys tūkstančių žmonių, yra didžiulė problema. Pastaraisiais metais ES pastebėta didesnė medžiagų, įskaitant naujus sintetinius narkotikus, įvairovė. Su jomis susijusi rizika yra medžiagų susimaišymas ar net nuodų aptikimas mišinyje.
Norint išvengti mirties atvejų, būtina žinoti, kokių medžiagų vartoja vartotojai, ir atidžiai stebėti jų vartojimą. Daugelio ekspertų nuomone, čia narkotikų vartojimo kambariai gali būti naudingi. Ruth Dreifuss yra viena iš pritariančiųjų tokiai idėjai.
„Šis įrankis yra labai galingas žalos mažinimui, visų pirma todėl, kad padeda susisiekti su vartotojais ir dažnai marginalizuotais vartotojais. Į narkotikų vartojimo kambarius ateina tie, kurie narkotikus vartoja ne namuose, jaukiame bute, o tai darydavo gatvėje, ypač rizikuodami perdozuoti. Taigi perdozavimo prevencija yra labai svarbi, priešnuodžių prieinamumas, patarimai ir pagalba suvaldyti vartojimą“, – sako Pasaulinės narkotikų politikos komisijos narė.
Žalos prevencija
Kai kurios šalys rimtai įvertino šią galimybę ir pastaraisiais metais atidarė narkotikų vartojimui skirtas patalpas. Nyderlandai ir Vokietija savo teritorijoje turi po 25, o Danija, Portugalija ir Ispanija taip pat yra geri pavyzdžiai. Vis dėlto bendras tokių vartojimo kambarių skaičius ES 2023 m. birželį buvo tik 83, o daugumoje valstybių narių jų nėra.
Kitas geros praktikos pavyzdys, kurį iškėlė Ruth Dreifuss, yra narkotikų testavimo centrai. Tai leidžia narkotikų vartotojams patikrinti savo narkotikus prieš juos vartojant. Šveicarija pastaruosius kelerius metus sparčiai plėtojo šiuos centrus. Tačiau panašu, kad ES tik 12 šalių yra įsikūrusios tokias patalpas. Slovėnija yra viena iš eksperimentuojančių su šia galimybe.
Nors pagrindinis šių struktūrų tikslas yra apsaugoti vartotojus nuo infekcijos, rimto apsinuodijimo ir perdozavimo, jos taip pat atveria dialogą su vartotojais, o tai gali būti tik naudinga, kaip pažymėjo Dreifuss. Tai taip pat leidžia valdžios institucijoms rinkti informaciją apie vietoje paplitusias medžiagas, taip pat apie vartotojų įpročius.
Galima dėti daugiau pastangų ES lygmeniu, visų pirma siekiant pagerinti keitimąsi informacija apie vartojimo įpročius ir riziką. Nuo 2024 m. liepos mėn. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centras taps Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA), o jos galios bus padidintos: nuo paprastos užduoties rengti informaciją apie narkotikų buvimą Europoje, jos kompetencija bus išplėsta, kad būtų galima geriau įvertinti grėsmes, įspėti institucijas, vykdyti kampanijas ir susieti laboratorijas.
Šis naujas įgaliojimas bus ypač svarbus duomenų rinkimo požiūriu, kuris kartais gali būti labai sudėtingas, ypač dėl skirtingų valstybėse narėse veikiančių sistemų, kaip pabrėžia dabartinio centro direktorius Alexis Goosdeelis.
„Šiuo metu neturime pakankamai informacijos apie mirties atvejus, susijusius su narkotikų vartojimu. Taip yra iš dalies dėl vėlavimo kuriant tam tikrus nacionalinius registrus, tačiau tai nėra pagrindinė problema: valstybėse narėse skiriasi duomenų apie mirtį registravimo būdas apskritai, konkrečiai kalbant apie narkotikus. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Švedija, sugeba aprėpti beveik visus atvejus. Tai reiškia, kad iš statistikos kartais susidaro įspūdis, kad vienoje šalyje buvo daugiau mirčių nei kitoje, bet iš tikrųjų taip yra todėl, kad jie daug geriau atspindi atvejų skaičių ir naudoja kur kas geresnę metodiką“, – pastebi Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centro vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kitas technines kliūtis, tokias kaip duomenų analizės metodų skirtumai įvairiose šalyse arba netgi akivaizdesnė problema – duomenų rinkimo ir apdorojimo valstybėse narėse biudžeto klausimas.
Būsimoji agentūra stengsis užpildyti tam tikras spragas šioje srityje, remdama valstybių narių pastangas. Itin svarbu užtikrinti, kad agentūra nepraleistų tam tikrų produktų ar medžiagų, kurios nėra labai paplitusios vienoje šalyje ar Europos žemyne, bet kurios gali sukelti mirtiną žalą.
Dalis šio darbo apims, pavyzdžiui, kurti laboratorijų tarpusavio ryšį, suteikti galimybių joms bendradarbiauti.
„Turime padėti valstybėms narėms aptikti ir atlikti toksikologines ir teismo ekspertizes, o kai kuriais atvejais – pateikti joms jų įrangos etaloninius pavyzdžius. Taip yra todėl, kad toksikologijoje vaistą galima aptikti tik tuo atveju, jei įranga, pavyzdžiui, chromatografijos įranga, turi to vaisto etaloninį profilį. Vėlgi, naujiems vaistams tai neegzistuoja, mes neturime šių profilių, todėl kai kurios laboratorijos jų neturi. Dėl to jos yra tarsi aklos kai kuriems naujiems pavojams. Dėl to pagal naujus įgaliojimus Observatorija raginama sukurti Europos toksikologijos laboratorijų tinklą. Šio tinklo tikslas – visų pirma suteikti galimybę būti geriau informuotoms. Kai kuriais atvejais suteiksime priemonių atlikti analizę, kurios jos negali atlikti savo šalyje, pavyzdžiui, dėl pinigų trūkumo“, – tikino Alexis Goosdeelis.
Kita agentūros veiklos sritis bus įspėti valstybes nares ir vykdyti kampanijas, skirtas tiesiogiai visuomenei. Tačiau galiausiai galimybės iš tikrųjų pažaboti vartojimą ir išvengti rizikos lieka valstybių narių rankose. Būtent jos nusprendžia, pavyzdžiui, ar geriau prižiūrėti narkotikų vartojimą, ar leisti gydytojams skirti heroino žmonėms, bandantiems įveikti priklausomybę.
