Kariniai manevrai rengiami praėjus kelioms savaitėms po to, kai Azerbaidžanas per žaibišką operaciją perėmė ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolę, kuri iki tol ilgą laiką buvo armėnų separatistų rankose.
Ministerija nurodė, kad taktinėse pratybose, rengiamose sostinėje Baku, Nachičevanės eksklave, išsidėsčiusiame tarp Irano ir Armėnijos, bei iš separatistų perimtose teritorijose dalyvaus „iki 3 000“ karių. Manevruose, pavadintuose „Mustafa Kemal Ataturk 2023“, bus naudojama artilerija ir aviacija.
Anot Baku, šių pratybų tikslas yra „užtikrinti kovinę sąveiką“ tarp sąjungininkių.
Manevrai organizuojami tuo metu, kai Azerbaidžanas, Armėnija, Turkija, Iranas ir Rusija rengiasi nusiųsti savo užsienio reikalų ministrus dalyvauti Teherane vyksiančiose derybose. Šie pokalbiai vertinami kaip Rusijos bandymas sumažinti stiprėjančią Vakarų įtaką regione, kurį Maskva laiko savo „kiemu“. Derybos bus surengtos Rusijos 2020 metais inicijuotu diplomatiniu formatu.
Europos Sąjunga (ES) ir JAV pastaraisiais metais ėmėsi didesnio vaidmens siekiant sudaryti taikos susitarimą tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Nors konflikte anksčiau dažniausiai tarpininkaudavo Rusija, jos vaidmuo sumažėjo, kai Maskva pradėjo skirti daugiau dėmesio savo invazijai į Ukrainą.
Azerbaidžanas ir Armėnija laikomi aršiais priešininkais. Abi šios šalys jau kelis dešimtmečius vaidijasi dėl Kalnų Karabacho ir praeityje dėl regiono kontrolės kariavo du kartus.
Rugsėjo 19 dieną Azerbaidžanas inicijavo žaibišką operaciją prieš armėnų separatistų pajėgas. Po mažiau nei vienos kovų dienos separatistai sutiko sudėti ginklus ir reintegruotis į Azerbaidžaną. Baku veiksmai davė pradžią pabėgėlių krizei – iš Kalnų Karabacho ėmė masiškai trauktis ten gyventojų daugumą sudarę etniniai armėnai.
