73-ejų metų N. Sharifas atskrido iš Dubajaus užsakomuoju reisu, kuriuo skrido partijos darbuotojai ir žurnalistai.
N. Sharifo sprendimas užbaigti beveik ketverius metus trukusį gyvenimą užsienyje prieš 2024 metų sausį numatytus visuotinius rinkimus laikomas geru ženklu jo partijai „Pakistano musulmonų lyga-Nawazas“ (PML-N).
Partija susidūrė su visuomenės pykčiu dėl, šios nuomone, prasto ekonomikos valdymo per 16 mėnesių trukusį valdymo laikotarpį po Imrano Khano nušalinimo, vadovaujant jo jaunesniajam broliui Shehbazui Sharifui.
PML-N partijos šalininkai N. Sharifą laiko politiniu mesiju, galinčiu ištraukti į bėdą patekusią Pietų Azijos branduolinę valstybę iš vienos didžiausių ekonominių krizių, su kuriomis šalis kada nors yra susidūrusi.
Numatyta, kad N. Sharifas kreipsis į savo šalininkus didžiuliame mitinge Lahoro mieste.
N. Sharifas – vienintelis Pakistano politikas, tris kartus tapęs šalies ministru pirmininku, tačiau niekada nebaigęs visos kadencijos.
Jis buvo sodintas į kalėjimą, išmestas, teisiamas dėl įvairių kaltinimų ir net nuteistas, tačiau kiekvieną kartą sėkmingai sugrįždavo.
Per tris atskiras kadencijas N. Sharifas premjero poste dirbo kiek daugiau nei devynerius metus, tačiau per savo politinę karjerą, prasidėjusią 1985 metais, apie 11 metų praleido tremtyje.
Ministro pirmininko pareigas jis ėjo 1990–1993, 1997–1999 ir 2013–2017 metais.
